aA
Visai neseniai spaudoje pasirodė keletas straipsnių apie tai, jog Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pastebėjo ženkliai mažėjantį jaunosios kartos raštingumą. Tokius būgštavimus patvirtino ir lietuvių kalbos mokytojai teigdami, jog tai tik laiko klausimas, kada raštingumas pasieks kritinę ribą.
© K.Šatūno nuotr.

Pastebėta, jog vidutiniškai rašančių moksleivių ar studentų beveik nėra, kitaip tariant, jaunimas arba rašo labai gerai, arba daro galybę gramatikos klaidų. Taigi, kas lemia sumažėjusį jaunosios kartos raštingumą ir kokios to pasekmės?

Visų pirma, pradėsiu nuo to, kas niekam nėra paslaptis - šiuolaikinis jaunimas yra kompiuterizacijos „pasekmė“. Tipinis paauglys, atsikėlęs ryte nebeskuba valytis dantukų, praustis, rengtis ir pusryčiauti, atvirkščiai, jis skuba patikrinti, ar niekas nepamėgo („nepalike‘ino“) jo praeitą naktį publikuoto būsenos atnaujinimo viename populiariausių socialinių tinklapių.

Didėjanti priklausomybė kompiuteriui ir jo teikiamoms privilegijoms, kurias nesuklysčiau pavadindama žalingomis, kelia didelę grėsmę jaunimo vystumuisi. Taip, internetas yra nuostabus dalykas šiuolaikiniame pasaulyje, kai gali laisvai ir nevaržomai bendrauti su žmonėmis iš skirtingų miestų, šalių, tačiau informacinės technologijos daro įtaką ir mūsų protui bei gebėjimams.

Socialiniai tinklai – įrankis bendrauti, dalintis informacija, tapti populiariam, tačiau ne raštingam ir išprususiam. Gyvenimo sutelkimas į virtualų pasaulį tapo pražūtingas. Noras parodyti visiems praūžusio vakarėlio nuotraukas tapo svarbiau už poreikį pavalgyti ar lengvai prasimankštinti, o blogiausia, kad troškimas kuo greičiau perduoti informaciją tapo gramatikos priešu.

Šiandienos jaunimas susirašinėja dažniausiai ne lietuviškais raštmenimis, praktiškai nededa skyrybos ženklų, vartoja žodžius iš kitų kalbų (anglų, rusų). Viskas būtų puiku iki to momento, kai tai persikelia ir į literatūrinį rašinį mokykloje, referato pastraipą universitete ar motyvacinio laiško rašymą norint gauti darbą. Jaunimas nejučiomis pradeda rašyti be nosinių raidžių, ilgas „gyvenimas“ netikėtai pavirsta trumpu „givenimėliu“, o šuo tampa „šo“. Juokinga? Man truputį, bet tik ne tada, kai tai pavirsta masiniu, sparčiai plintančiu reiškiniu.

Galbūt daugelis atsimena, rodos, visai neseniai praūžusią madą vietoj „i“ raidės rašyti „j“, o „v“ pakeisti į „w“. Dėkui dievui, šiai madai pasidavė ne visi, tačiau atsirado ir tokių, kurie norėjo tapti itin „madingais“, kai visą diktantą parašė maždaug taip: „ Aldona, septjntokų mokytoja, wakare, po darbo, skajtė ir tajsė sawo mokjnjų djktantus ir njekajp negalėjo suprasti, kas juose buwo parašyta.“

Ne paslaptis, jog yra jaunų žmonių, kurie rašo taisyklingai. Tačiau natūraliai kyla klausimas, kodėl vieni nori ir stengiasi tapti raštingi, o kiti apie tai net negalvoja ir to nesureikšmina. Kalbėdami apie raštingumą mokykloje, moksleivius galima skirstyti į dvi grupes. Viena jų - stropūs mokiniai, kurie nori gerai išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą ir mato tikslą bei svarbą mokėti gimtąją kalbą. Tačiau yra ir tokių, kurie iš principo nesimoko, o galbūt ir tingi, nes, pasak jų, lietuvių kalbą vartoja tik maža dalis žmonių ir žymiai svarbiau yra mokėti anglų kalbą, kuri yra pripažįstama visame pasaulyje.

Akivaizdu, kad didžiausia problema yra požiūryje. Jaunimas nebetiki tuo, ką daro, o tai yra todėl, kad jie netiki ateitimi. Daugelis moksleivių galvoja apie emigraciją, nes jie, visų pirma, nebenori būti valdžios marionetėmis, nenori dirbti už minimalų atlygį ir kiekvieną dieną galvoti, ką pavalgyti. Jaunimas šiais, technologijų laikais, yra itin įžvalgus ir, sakyčiau, kritiškas. Tie patys socialiniai tinklai, pažįstami žmonės iš viso pasaulio, nuotraukos, sėkmingos emigravusių draugų istorijos masina siekti to paties, nes visiems atrodo, jog ten, kažkur, Amerikoj, yra geriau, todėl neretai yra spjaunama į savo kalbą, kuri yra mūsų kultūros, galų gale, mūsų pačių dalis.

Daugelis galvoja, kad būtent neraštingi, neišprusę išlekia dirbti svetur, tačiau pažiūrėkim, kas vyksta mūsų Lietuvoje. Argi tie, kurie liko, visi geba parašyti „ačiū“, „grąža“ ar net „Lietuva“.

Žinau, jog pasipils galybė komentarų apie tai, jog mokytis lietuvių kalbą yra beprasmiška ir kad svarbiausia mokėti tą kalbą, kuria susikalbėsi visame pasaulyje. Tačiau skubu paprieštarauti, kad tie, kurie dedasi anglų kalbos žinovais, nėra kartais tokie jau ir „kieti“, nes jie daro elementarias klaidas, kurių būtų galima išvengti mokant gimtąją kalba. Visos kalbos yra kažkuo panašios, todėl labai gerai išmoktos gimtosios kalbos taisyklės pasitarnaus naujos kalbos pažinime ir lavinime.

Galiausiai galima prieiti prie išvados, kad raštingumas yra opi problema šiuolaikiniame pasaulyje, kuri neturi būti palikta savaiminiam vystymuisi, nes tai gali baigtis visišku krachu. Nemanau, kad dabar visi turėtų būt priversitinai suvaryti į bibliotekas ir užbombarduoti gramatikos žinynais, tačiau turi būti atrastas būdas, kuris prisidėtų prie raštingumo gerinimo visuotine prasme.

Tai neturėtų būti prievartinis būdas, atvirščiai, pasikeitimai turėtų būti tokie, kurie bent kažkiek sudomintų jaunimą, o ne dar labiau atbaidytų nuo sudėtingų lietuvių kalbos pinklių. Tačiau laisvę reikštis apie raštingumo skatinimo metodus paliksiu komentatoriams, nes iš tikrųjų komentaruose galima rasti genialių idėjų, gaila, kad „protingi valdžios vyrai“ jų neskaito.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilužė atvira: po metų saldžios meilės lovoje, kurią klojo žmona, nusprendė viską baigti (41)

Noriu pasidalinti savo istorija. Galbūt ji atvers akis, galbūt pamokys. Juk gyvenimiški iššūkiai...

Sniegingą rytą nuotaiką sugadino „Volkswagen“ vairuotojas: tegul kraustosi ten, kur KET negalioja (134)

Tamsų ir sniegingą pirmadienio rytą Vilniaus gatves sukaustė tradicinės spūstys. Ne paslaptis,...

Viešnagė Baku sukėlė dvejopus jausmus: miestas vis labiau primena Vakarus, bet vietinių mentalitetas nesikeičia (15)

Europos Sąjunga mums suteikia daugelį galimybių. Viena iš jų – daugeliui girdėta programa...

Ilgos eilės pas gydytojus siutina: gyvename tokiais laikais, kai kiekviena minutė brangi (68)

Kol už lango temperatūra krenta vis žemiau nulio, poliklinikos ir ligoninės pildosi sergančiais...

Keliautojus papiktino taksisto pasiūlyta kaina: tai kenkia Vilniaus įvaizdžiui (52)

Norėčiau pranešti apie tai, kas, mano akimis, Vilniuje yra paprasčiausiai nelogiška. Nesu tikra,...

Top naujienos

Ekspertai: kai kurie mokesčių pakeitimai verčia gūžčioti pečiais, bet statistikoje aplenksime estus (71)

Valstybės biudžetą priėmusi valdžia žada, kad 2019–ieji bus dosnūs visiems dirbantiesiems,...

Sulaikytas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Ivanovas papildyta (313)

Vilniuje antradienį sulaikytas Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, BNS patvirtino Generalinės...

Už butus viename lankomiausių Europos miestų – juokingos sumos: juos šluoja už grašius (167)

Dabar skelbimų portaluose gausu ne tik nekilnojamojo turto pasiūlymų Lietuvoje, bet ir užsienyje....

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (478)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Stambule – emocijų pliūpsnis: Zavacką raminę teisėjai ir audringas Maksvyčio moralas rūbinėje specialiai DELFI iš Stambulo

„Šansų buvo, o jais nepasinaudojome“, – apmaudo po rungtynių Stambule neslėpė...

Karolinos Liukaitytės vyras susidūrė su rimtais nemalonumais: verslininkas nuteistas dėl milijoninės aferos (250)

Antradienį Generalinė prokuratūra paviešino informaciją apie laisvės atėmimo bausmę, kuri...

Šioje išparduotuvėje apsiperka net žinomos moterys, bet stilistės verdiktas – negailestingas (70)

Pastaraisiais metais miesto pakraščiuose viena po kitos duris atveria įspūdingų gabaritų...

Metus negrąžinto vaiko skandale – dar ne pabaiga: moters liudijimai pasikeitė žaibiškai (133)

Septynis vaikus pagimdžiusiai, bet ne visus auginančiai teko atverti teismo duris. Moteris...

Dramatiškoje atomazgoje „Fenerbahče“ įveikė visas rungtynes pirmavusią CSKA ekipą (1)

Dviejų Eurolygos milžinų akistatoje antradienį Stambulo „ Fenerbahče “ (12/1) komanda tik...

Penkios šalys įsimintiniausioms atostogoms: kur keliauti 2019 metais (7)

Kai tavo darbas – rašyti apie ambicingiausius pasaulio viešbučius ir svajonių keliones, visus...