Dubajus, Tenerifė, Maldyvai – tai tik populiariausios dabar lietuvių naršomos vietos, o kiek dar nežinome! Viena instagramerių šeima vienoje saloje, kita – kitoje, dar dvi šeimos netgi susitinka vienoje vietoje, o kitos viršelių žvaigždės būtent kelionėse susipažįsta.
Teoriškai – taip, tai leidžiama. Jie skrenda su neigiamais koronaviruso testais, grįžę vėl testuosis ir taip toliau. Bet ar tai gerai? Ar labai moralu? Čia man kyla klausimas.
Pirma, labai daug kartų kalbėta apie tik po kelių dienų „išlendantį“ teigiamą viruso atsakymą. Pavyzdžiui, žmogus grįžta į Lietuvą, turi neigiamą atsakymą, nors jau yra užsikrėtęs. Vos grįžus to irgi nepasijaučia, jis vaikšto mieste, eina į parduotuvę. Ir tada virusas pasirodo visu gražumu. O kiek žmonių jau užkrėsta?
Antra, tai nėra protinga atsižvelgiant į kitus reikalavimus. Tarkime, gidai negali dirbti. Net po Vilnių vieno žmogaus vedžioti. O į egzotines keliones ruoštis galima. Neatrodo per didelis skirtumas?
Trečia, finansai. Jeigu galima į tokias liuxo atostogas vykti net neturint darbo (tai yra, būnant aktoriumi ar renginių organizatore, ar danininke ir karantino metu negalint vykdyti įprastos veiklos), gal tada laikas nustoti verkti dėl paties karantino. Nes akivaizdu, kad pajamų užtenka ir ilgesniam sėdėjimui užsidarius. Ar, kitaip tariant, nesėdėjimui – skraidymui.
Taigi, ar sąžininga, ar gerai yra skraidyti pirmyn atgal į egzotines šalis, kai čia būnant negalime net į kitą savivaldybę mamos nuvažiuoti aplankyti? Nemanau. O jūs kaip manot?
