aA
Šis laiškas skirtas visiems, kam dar rūpi šios šalies ateitis ir tiems, kas yra savo kailiu išbandęs lietuvių kalbos egzaminą ir yra peržiūrėjęs stojimo koeficientus.
© DELFI / Domantas Pipas

Greičiausiai visi skaitantys šį laišką jau yra girdėję apie šių metų absurdiškus lietuvių kalbos rezultatus, bet aš visgi dar kartą priminsiu.

Jau prieš eidama i šį egzaminą žinojau, kad jis daugiausia priklauso nuo sėkmės – temos, vertintojo. Kadangi kalbos niekada nebuvo mano stiprioji pusė, ypač gramatika, nesitikėjau aukšto įvertinimo. Bandomuosius rašiau tarp 45 ir 58, todėl iš VBE tikėjausi gauti 40-60 balų. Ką gi, gavau 31. Šiek tiek šokiruota pasiklausiau klasės draugų vertinimo. Viena mano bedraklaisių, kurios žinių lygis neprilygsta mano, gavo vos ne penkiasdešimt balų!

Kaip? Kodėl? Klausimai į kuriuos sunku atsakyti. Atrodo, tarsi vertintojai darbus vertina sukdami ruletę – tam mažiau, tam daugiau. Na, bet tikriausiai darbo mėnesiui dar turės, juk tikrai daug abiturientų nepatenkinti savo vertinimais, vienintelis klausimas: kiek iš jų išdrįs dar kartą sužaisti loterijoje ir rašyti apeliaciją?

Na bet visiems mąstantiems apie tai siūlau kovoti už save, nes tik tokiu būdu galima bent jau kažkiek parodyti šio vertinimo neteisybę. O visiems galintiems pakeisti egzamino struktūrą siūlau tuo ir užsiimti, nes jo rezultatas retai atitinka tikrąjį abituriento žinių lygį. Tiems, kam toks egzaminas dar tik prieš akis, užuojauta, nes ne visada stropus mokymasis padeda gauti gerą įvertinimą, kartais tam užtenka vien tik sėkmės.

Bet lietuvių egzaminas mane žavi ne tik tuo, kad yra labiau panašus i laimės rato sukimą, bet ir tuo, kad jis reikalingas stojimui į visas universitetines programas. Man nesunku suprasti, kodėl jis reikalingas žurnalistikos ar filologijos studentams, bet kam jis reikalingas medicinos ar informatikos moksluose? Aš suprantu, kad reikia mokėti tą kalbą, kuria studijuoji, bet neretai pasitaiko, jog žmogus yra gabus tiksliesiems mokslams, kurie jam daug labiau sekasi nei kalbos.

Ir, pavyzdžiui, toks abiturientas norėdamas stoti į mediciną susimauna lietuviu kalbos egzamine ir nesvarbu, kad jis galėtų būti geriausiu mediku šalyje – dėl šiuo metu esančios sistemos jis gali net nepatekti į šią studijų programą. Laimei, toks abiturientas greičiausiai yra išlaikęs reikiamus egzaminus ir įstojęs į užsienio universitetą, nes ten bent jau jo gabumai yra vertinami.

Štai kitas moksleivis, kuriam labiau pasisekė lietuvių VBE, bet kuris turi mažiau biologijos žinių, įstos i Lietuvos universitetą. Todėl, valdžiai kalbant apie aukštojo mokslo kokybę, siūlau iš pradžių peržiūrėti stojimo reikalavimus ir pagalvoti, ar ji nori vidutinio gabumo gydytojų, kurie puikiai išmano lietuvių literatūrą, ar aukščiausio lygio, kuris galėtų parašyti vieną kitą žodį su klaida?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Susidūrėte su problema, užfiksavote įvykį ar norite pasidalinti įdomiomis istorijomis? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Švietimo ministerijos ketinimai: žingsnis pirmyn, du žingsniai atgal (4)

Balandžio 23 d. įvyko du susitikimai su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais....

Ilgametis stoties rajono gyventojas: nežiūrėkite čia į viską per daug kritiškai

Rašau šį straipsnį vedamas kontraversiškų jausmų. Gyvenu ir pulsuoju jau ne vienerius metus...

Verygos vykdoma vaistų politika – pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių (126)

Kiek dar reikės kalbėti iš televizijos ekranų, per radijo laidas, rašyti spaudoje, kad dabartinė...

Pasibaisėjo įžūliu mikroautobuso vairuotojo elgesiu: jam buvo visiškai nusispjauti (40)

Penktadienio ryte , pravažiuojant pro respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, susidūriau...

Klausimas, į kurį turės atsakyti kiekvienas Lietuvos pilietis: ar išeiviai – mūsų tautos dalis? (207)

Pasvarstykime, kurios žmogus kūno dalys yra būtinos gyvybei palaikyti, o kurios – ne. Žmogus...

Top naujienos

Verslo magnatas agituoja įteisinti 12 valandų darbo dieną, šešias dienas per savaitę (374)

Kinijos milijardierius, vienas iš internetinės prekybos milžinės „ Alibaba “ įkūrėjų...

Paaiškino, kas nutiks jei įsigalios nauja tvarka: keliuose matysime chaosą (126)

Vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pristatė siūlymus kardinaliai keisti nustatytą tvarką...

Kim Jong Uno ir Putino susitikime – nejaukios akimirkos (33)

Atmosfera buvo draugiška. Dailios patogios kėdės. Mandagios frazės. Šiaurės Korėjos lyderis...

Milijonai eurų senų katilų keitimui – svarbu žinoti 8 dalykus (86)

Gegužės 10 d. planuojama skelbti kvietimą gauti paramą neefektyvių biomasę naudojančių...

Lobodos koncertų organizatorius Baltijos šalyse dingo su pinigais: atlikėja kreipėsi į gerbėjus Vilniuje (19)

Rusijoje koncertuojanti ukrainiečių atlikėja Svetlana Loboda tapo sukčiaus auka. Savo paskyroje...

Naujų technologijų įmonių banga dairosi į ūkius, kovojančius su nenuspėjamais orais (1)

Kai netikėtos audros su krušomis smogia 6 000 akrų žemės plotui, kurį Trevoras Schermanas kasmet...

Svajonės neišpildęs „Žalgiris“: kodėl Šaro širdyje – keistas jausmas? laida „Krepšinio zona“ (14)

„Giliai širdyje serija palieka labai keistą jausmą. Aš jaučiau, kad mes galime sukurti dar...

Savaitgalio maršrutas prie Antalieptės marių: tako puošmena – išskirtinis ąžuolas

Šiauriniame Antalieptės tvenkinio krante žaliuoja šimtmečiais savo amžių skaičiuojantis...

Kepenis: mes pasikėsinome į patį didžiausią turtą, kurį buvo užgrobę konservatoriai su socialdemokratais (570)

Seimui nepritarus siūlymui panaikinti parlamente įkurtą Sveikos gyvensenos komisiją, jos...

Arūnas Milašius. Kodėl Druskininkai ir Kaunas vėl susirinks Palangos ir Vilniaus pinigus (25)

Nors kurortuose dar nenugriaudėjo merų kalbos, tradiciškai sakomos per sezono atidarymo šventes,...