Dažnai reklaminėse kampanijose sakoma – tai juk nieko nekainuoja, tik kelias minutes laiko, tačiau tai nėra visai tiesa. Tas laikas yra labai brangus, o kartu – labai neįdomus ir niekaip neatlyginamas laikas prie kompiuterio. Tikiu, kad tie žmonės kurie niekam neskiria dviejų procentų, paprasčiausiai tingi. Ir negaliu jų kaltinti, nes už tą laiką jie negauna jokio atlygio – niekas neatsiunčia padėkos (nes VMI neišduoda, kas kam paskyrė), negauni vaiko šypsenos ar beglobio gyvūno meilės.
Kai aukojate labdaros koncerto metu, bent jau matote, kaip keičiasi suma ir išgirstate mylimo atlikėjo nuoširdžią padėką. VMI nepasveikina Jūsų atlikus pilietinę pareigą ir nepagroja mėgstamo kūrinio, o gaila. Vis tik, siūlau pasižiūrėti į tą paaukotą laiką kaip į savo asmeninę socialinę atsakomybę. Ir dar kartą paklauskite savęs – kas bus jeigu neskirsiu?
Kas bus jeigu neskirsiu savo dviejų procentų gerai žinomai viešajai įstaigai? Jeigu Jūs neskirsite – kas pasikeis? Manote, kad Jus aptarnaus prasčiau, o gal dėl to išvis neaptarnaus? Jeigu ten dirbate ar dirba jūsų šeimos nariai – tai nėra pakankamas argumentas. Kaip minėjau, 2 proc. skyrimas, kaip ir balsavimas, yra anonimiškas, niekas nežino kam skyrėte ir, ar skyrėte, tad algos tikrai nesumažins, o kolegų gimtadieniai ir toliau bus švenčiami.
Toks pat klausimas kyla apie ir apie kai kurias kitas tokias įstaigas. Supraskite, mano manymu, jos privalo daryti savo darbą ir jį padarys, o jeigu padarys blogiau, mes pareikalausime atsakomybės. O nevyriausybinės organizacijos – neprivalo, jos daro tai, ką gali. Ir Jūs, būtent Jūs, galite tą galėjimą padidinti.
Jeigu Jūs neskirsite dviejų procentų gydytojams klounams, tai jie tikrai ligoninėse surengs vienu ar puse pasirodymo mažiau, „Carito“ labdaros valgykla tikrai pamaitins mažiau benamių arba priims mažiau vaikų į dienos centrą, o jaunieji maltiečiai aplankys mažiau senelių.
Tai nereiškia, kad nevyriausybinės organizacijos nieko neprivalo. Jos privalo daryti tai, ką pažadėjo ir atsiskaityti už savo darbus, todėl skirkite du procentus toms organizacijoms, kurios pateikia savo veiklos ir finansines ataskaitas bei vykdo įsipareigojimus. Jeigu organizacija internete ataskaitos nepateikia (gal tam neturi resursų), nepatingėkite paskambinti ir paklausti, kaip jos veikia ir naudoja surinktas lėšas.
Du procentai gali būti gana nemaži pinigai. Nuo keliasdešimt iki kelių šimtų ir dar daugiau litų nuo žmogaus. Dviejų procentų istorijoje yra atvejis, kai daugiausiai pinigų iš dviejų procentų surinkusia organizacija tapo Modernaus meno centras, 2011 metais surinkęs apie 400 000 Lt. Ne, Modernaus meno centras nedarė didelės kampanijos, tiesiog tai buvo geri metai valdybai ir artimam draugų ratui. „Bėdų turgus“, tradiciškai esantis pirmąjame trejete, pernai surinko 480 000 Lt. Už tokius pinigus galima padaryti tikrai nemažai. Taigi, jeigu jūs turite legalius darbo santykius ir jie dar gerai apmokami, Jūs šiuo metu (o tiksliau – iki gegužės 1 d.) esate ypatingai svarbus žmogus.
Gerai, kai organizacija įvardija, kiek pavyzdžiui, kainuoja vieno vaiko maitinimas (SOS vaikų kaimai, VO „Gelbėkit vaikus“) ar atsiliepimas į skambutį („Jaunimo linija“) – tai leidžia Jums žinoti, kad padarėte konkretų gerą darbą. Ne visos organizacijos ir ne visada tai gali įvardinti, kai kurios (o ir tos pačios minėtos) stengiasi dėl sisteminių pokyčių. Tai yra vadinama advokatacija. Praktiškai tai reikštų pokyčius, kurie galbūt leistų išspręsti problemą iš esmės. Pavyzdžiui, vietoj to, kad Jūs aukotumėte pinigus neįgalių vaikų reabilitacijai, priimamas įstatymas, kuriuo valstybės parama reorganizuojama taip, kad reabilitacija taptų prieinama visiems. Ir tokioms organizacijoms kaip „Algojimas“ reiktų rūpintis integracija, o ne baziniais žmonių poreikiais.
Galbūt neliktų daug problemų, jeigu advokatacijai būtų skiriama pakankamai laiko ir pinigų. Matot, lobistas yra profesionalas, kurio paslaugos kainuoja (arba kainuoja parengti tokį žmogų savo organizacijoje), o jo išlaidų neapmoka beveik niekas (juk valstybiniai fondai nemokės už galimai prieš save nukreiptą veiklą).
Man įsiminė viena reklaminė kampanija JAV, kuri siūlė surinkti sumą lygią skirtumui tarp vyrų ir moterų atlyginimų bei tą sumą skirti profesionaliai advokatacijos veiklai. Tačiau jeigu Jums nepriimtina mintis, kad Jūsų uždirbti pinigai bus skirti kito žmogaus atlyginimui, aš Jus galiu suprasti.
Bet aš negaliu suprasti tų, kurie skiria savo 2 proc. namų ir sodų bendrijoms. Neva skirtus pinigėlius skirsime laiptinės remontui. Jūs skyrėte, kitas gal ir neskyrė? Kaip minėjau galimybės patikrinti nėra, bet, žinoma, jeigu 10 žmonių pažadėjo, kad skyrė, o Jūs gavote 70 Lt, tai arba kažkas melavo, arba kažkas slepia pajamas. Jūs vis tiek remontuosite namo stogą, o jeigu laiptinės dažymas nėra būtinas, tie du procentai nepadės susitarti. Jei nenorite skirti 2 proc., pasakykite, kad skirsite grynaisiais, o jeigu esate žmogus, kuris bijo konfrontacijos (aš irgi tokia), galima pasakyti, kad skyrėte darželiui ir bus kaip senam anekdote apie Leniną – Leninas sakydavo meilužei einąs pas žmoną, žmonai – pas meilužę, o pats eidavo į biblioteką.
Neįtikinau? Tada dar vienas argumentas. Žiūrėkite į tai, kaip į savo karmos gelbėjimą. Paaukokite tiems, kam jaučiate nusidėjęs, tiems kurie dirba su Jūsų silpnybe, ir miegosite geriau, o Jūsų laikas prie kompiuterio bus atpirktas.
Žodžiu, skirkite klausydamiesi sąžinės balso, pagal tai kas Jums svarbu, kas jaudina, ką norite pakeisti. Jūsų du procentai tikrai tą gali. O labdaros koncertai niekur nedings, tikrai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!