Nors pasižiūrėjus, kiek tam skiriama lėšų ir kokia vyksta reklama, mano galva, negali nepastebėti, kad bent jau finansinės paramos atžvilgiu jos tikrai nėra diskriminuojamos...
Štai ir vėl viešojoje erdvėje pasirodė naujas tyrimas, apie tai, kaip Lietuvoje persekiojami homoseksualai ir kokie mes esame homofobai ir netolerantiški asmenys.
Pradžiai apie tai, ką lietuvių kalboje reiškia tolerancija. Lietuvių kalbos žodyne (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005), galima rasti tokį paaiškinimą: „toleráncija - kito žmogaus nuomonės ar įsitikinimų gerbimas, pakanta.“
Ar tikrai mes esame netolerantiški homoseksualų atžvilgiu? Manau, kad:
1) Jie aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje;
2) Nuolatos rodomi per televiziją, kur laisvai reiškia savo įsitikinimus;
3) Lietuvos Respublikos Seime turime homoseksualų Seimo narį;
4) Lietuvoje veikia homoseksualių portalai, pažinčių portalai, naktiniai klubai;
5) Jie dirba ir turi visas socialines garantijas ir nėra oficialiai persekiojami.
Vienintelis dalykas, ko jie dar neturi, tai jų santuokos nėra formaliai įteisintos, nors tai greičiau tik laiko klausimas. Tai ar tikrai Lietuva nėra pakanti, kai jie turi visas teises ir galimybes reikšti savo įsitikinimus ir gyvenimo būdą?
Grįžkime prie naujo tyrimo. Mane kiek nustebino, kad dažniausiai skundžiamasi dėl diskriminacijos darbe, sveikatos įstaigose, mokyklose... Iš karto kyla klausimas, o kaip ta diskriminacija pasireiškia?
Juk žmogui ant kaktos neparašyta su kuo jis gyvena, mylisi. Nebent homoseksualus asmuo taip nori visiems pareklamuoti savo seksualinę orientaciją, kad nuolatos apie tai skelbia savo kolegoms, gydytojui, moksleiviams (...).
Beje, galiu pasakyti, kad mano darbovietėje yra homoseksualių asmenų, tačiau bendraujant jie nesistengia to pabrėžti, kaip ir aš nesistengiu nuolatos pabrėžti savo heteroseksualumo. Matyt, todėl niekada ir nebuvo diskriminacijos, nes žmonės vertinami pagal darbo kvalifikaciją, o ne pagal jų norą reklamuoti savo seksualinę orientaciją.
Todėl norėtųsi, kad ir homoseksualių asmenų organizacijos taip pat rodytų didesnę toleranciją kitų asmenų atžvilgiu ir nekeltų į pirmą vietą savo seksualinių problemų, nes Lietuvoje, mano manymu, yra ir svarbesnių klausimų, kurios būtina spręsti.
Beje, manau, kad Lietuvoje atsirastų nemažai asmenų, kurie taip pat norėtų į viešumą kelti heteroseksualumo tematiką, jus net neįsivaizduojate, kokia diskriminacija čia yra, jau nekalbant, kad paradai šia tema vargu, ar iš viso įmanomi.
Tad daugiau tolerancijos gerbiamieji, jūs ne vieninteliai, kuriems rūpi jų seksualumas...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!