aA
Norėčiau pasidalinti savo pastebėjimais apie moterų pagarbą viena kitai ir aplinkiniams, nes atrodo, kad toks dalykas kaip pagarba pamažu nyksta.
© Shutterstock nuotr.

Esu kilusi iš kaimo. Taip, iš tokio, kur visi visus pažįsta ir visi viską vieni apie kitus žino. Praktiškai yra taip - jeigu tu pasakei vienam, tai žino visi, t.y. tai lygu tam – jeigu tau atsitiko bėda, padės visi. Padės todėl, jog žino kad iškilus bėdai žmonės nuo jų nenusigręš...

Atsimenu, kaip vaikystėje viešėdama pas pusseserę, kuri gyvena didesniame miestelyje, sėdėjau sau ant laiptų prie daugiabučių ir sveikinausi su į namą įeinančiais žmonėmis, ir buvau pusseserės išjuokta: „Kodėl sveikiniesi? Juk tu nepažįsti tų žmonių, nebūk kvaiša“.

Aš tada visai nesupratau nieko apie gyvenimą, ji taip pasakydama kažkaip mano mažą pasaulį sumaišė... Kaip tai nesisveikinti? Tada mano supratimas buvo toks – jeigu kažkas gyvena tavo name, tai jie jau praktiškai kaip ir tavo šeima arba bent jau draugai, o tavo draugai yra mano draugai, bet, aišku, tuo metu aš „kvaiša“ būti nenorėjau todėl ir nebesisveikinau.

Būti „kvaiša“ nenorėjau ir savo kaime, nes pusseserė juk vyresnė ir iš „miesto“, todėl atsirinkinėjau su kuo sveikintis, taip maždaug savaitę buvau „normali“ ir jeigu ką nors sutikdavau einant gatve, nusukdavau galva į šoną. Vieną dieną pas mus atvažiavo tolimas močiutės giminaitis, mama liepė su juo pasisveikinti, bet tada aš jau pažinau tokį blogį kaip kitų sudarytą nuomonę, todėl ištarti TĄ žodį pasirodė beprotiškai sunku.

Vėliau mama paklausė, kas man atsitiko ir kodėl aš nebendrauju su giminaičiu, juk jis pirmąkart atvyko pas mus iš užsienio. Tada jai pasakiau - jeigu jis nori, tegul ir sveikinasi, kodėl aš turiu tai daryti pirma? Mamulės žodžiai buvo tokie: „Mažute, yra toks dalykas kaip mandagumas, „labas“, „ačiū“ ir „prašau“ tau liežuvio nenudegins“. Iškart patikrinau – nedegina.

Tada sulyginau mamos ir pusseserės reitingus mūsų šeimoje, ir mama su tėčiu buvo kažkur maždaug pirmoje pozicijoje, todėl pusseserei po trijų tetų, dviejų dėdžių ir pusbrolio likusiai sąrašo viduryje nebuvo šansų man toliau daryti įtaką.

Kaip įsitikinau vėliau, nedegina ir daugybė kitų dalykų, pavyzdžiui, apkabinimas, šypsena, palaikymas už rankos, bučiniai... Jie tik sušildo, o šilumą aš mėgstu. Tačiau tu tik pabandyk nusišypsoti ten, kur kiti susiraukę, ir nors laužtuvu laužk, šypsenos jų veide tiesiog nesuformuosi, o tada būsi patraukta į baudžiamąjį apkalbų teismą.

„Kas ji tokia, ko čia dantis šiepia, tikriausiai bando visiems įtikti?“, „Matosi, žmogus gyvenimo nematęs, viskas pro rožinius akinius, tuoj mes ją nusodinsim“, „Jai čia gal labai patinka, nieko, tuoj nebepatiks“ . Tai girdėti galbūt buvo normalu mokykloje, gal truputėlį normalu universitete, bet kai taip kalba tavo trisdešimtmetės bendradarbės, pamačiusios naują žmogų kolektyve, norisi susipakuoti į dėžutę ir išsisiųsti save trisdešimt metų atgal, sustatyti bendradarbes į krūvą ir pasakyti „Nu nu nu, kaip negražu“. Dabar jau „pozna“.

Negaliu sakyti, jog pati esu vaikštantis pozityvumas, tikrai nėra taip, juk ir šarvus, ir ragus mums visiems gyvenimas kartais įstato, o aš irgi ne išimtis. Vis dėlto, nebūtina savo neapykantos kažkam perduoti. Moterų jau toks būdas - reikia kalbėti, skleisti informaciją, užpildyti bendravimo spragas, užpildant tylą tuštumą moterys yra tikros asės. Nėra temos, apie kurią nebūtų galima kalbėti, nesvarbu, kad nieko apie tai nežinai, juk tuoj sužinosi daugiau nei kada nors norėjai...Tuo įsitikinau gyvendama su keturiomis moterimis šeimoje.

Mieli skaitovai vyrai, aš jus perspėju, būkite atsargūs, kai turite šalia moterį, nes jeigu jau pradėjote su ja šnekėti, pamirškite savo nuomonę, ji neegzistuoja taip, kaip ir neegzistuoja skirtingi pokalbiai. Jeigu su drauge susitinkate jau trečią diena iš eilės, tai dar nereiškia, kad ir pokalbis bus kitas, tai tiesiog bus pirmos dienos pokalbio tęsinys, su papildymais, bus kalbama apie vieną ir viską vienu metu. Juk yra tiek daug temų: darbas, namai, draugai, pinigai, netvirti nagai, šiurkštūs plaukai, kelnių saga, šakutė ... Viskas gali tapti pokalbio pradžia.

Blogiausia viso to dalis yra kalbos apie kitą žmogų. Mano nuomone, niekas neturi teisės teisti kito žmogaus, ne vištas turguj renkamės, kad lygintume kito svorį, ūgį ir uodegas. Visų pirma, reiktų savo plunksnas iškedenti. Per solfedžio pamokas muzikos mokykloje mus auklėjo, jog nereikia atsisukus veidu į žmogų klausytis, ką jis dainuoja, akys negirdi, ausys tai padaro. Čia kaip ir apkalbinėjant kitą sudarai apie jį nuomonę tiems, kurie dar to žmogaus net akyse nėra matę, o jau šimtąkart girdėję.

Geras pasakymas kurį išgirdau dar būdama mokykloje ir vadovaujuosi iki šiol – stebėk, bet nesistebėk. Manyčiau tokiu požiūriu palengvintume sau ir kitiems gyvenimą. Mielosios, apsidairykite aplink, ar dar liko žmonių kurių neesate apkalbėjusios blogąja prasme, ar dar turite ką apkabinti, ar dar išdrįsite pakviesti į svečius kavos ir paklausti kaip jam/ jai sekasi. Jeigu ir toliau negerbsite šalia esančio, tai ir jus nustos gerbti, juk kaip sakoma „Tai, ką Marytė sako apie Onutę, daugiau pasako apie Marytę nei apie Onutę“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalinkite savo mintimis ir patirtimi. Taip pat galite susisiekti su DELFI el. paštu pilieciai@delfi.lt


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Įžūlios mamos elgesys specialioje kasoje pritrenkė: ar normalu taip elgtis? (131)

Jau seniai norėjau parašyti, bet vis laiko nėra. Ar kada nors baigsis parduotuvėse tas žmonių...

Kreipėsi į rūkalių balkonuose nemėgstančius kaimynus: jūs geriau pasižiūrėkite į savo sąžinę (148)

Cigaretės vis dar pardavinėjamos kioskuose . Taigi, iš pradžių žmogus pripranta rūkyti, o...

Vaikino pasiūlymas pasibaigus pasimatymui tapo nepavykusio vakaro vinimi: merginos, būkite protingos (97)

Vaikinas mane užkalbino mano tuometinėje darbovietėje-drabužių parduotuvėje. Maniau pakalbėsim...

Top naujienos

Landsbergis: Venckienės ir kitose garsiose bylose uždėtas „kalpokas“, apie ką galima kalbėti, o apie ką – ne (50)

Daugybė neatsakytų klausimų jau dešimtmetį besitęsiančioje Garliavos istorijoje bei panašiose...

Gyvai / Eurolygos dvigubos savaitės pradžia Kaune: „Žalgiris“ – „Panathinaikos“ (164)

Kauno „Žalgirio“ (3-5) krepšininkų pirmą kartą laukia dviguba Eurolygos reguliariojo sezono...

Lietuva seka Melanios Trump pramintu keliu: ar pakaks tik vieno skonio cigarečių? DELFI specialiai iš Londono (21)

Seimo narys Mykolas Majauskas siūlo uždrausti elektroninių cigarečių skystį, kuriame yra...

Šiurpūs liudininkų pasakojimai apie dvaruose klaidžiojančias mirusiųjų sielas: nuo kankinimų iki nelaimingos meilės

Lietuvos dvarininkų gyvenimas XIII-XIX a. apipintas pasakojimais ir paslaptimis. Sklando ne tik...

Tragedija Rusijoje: duobėje su verdančiu vandeniu žuvo du vyrai (43)

Rusijos Penzos mieste lengvasis automobilis įkrito į smegduobę, žuvo du vyrai, pradėtas...

Šiuose namuose jau spėjo pagyventi du garsūs aktoriai: žvilgtelėkite, kaip atrodo

Kultinio serialo „Bręstantis blogis“ žvaigždė Aaron Paul kartu su savo žmona bei kūdikiu...

Geriame šiuos vaistus net tada, kai tikrai nereikia: gydytojai įspėja apie didžiulę grėsmę (1)

Antibiotikai vadinami vienu didžiausių praėjusio amžiaus medicinos laimėjimų, tačiau kyla...

Jūs tik paragaukit: baklažanų ir mocarelos sūrio suktinukai (2)

DELFI TV laidų vedėjas Arnas Mazėtis specialiame projekte „Italija namuose“ tęsia kulinarines...

Girtutėlis „Audi“ vairuotojas Kupiškyje sukėlė avariją – rėžėsi į stovintį automobilį (11)

Antradienį neblaivus vairuotojas sukėlė avariją. Pirminiais duomenimis, vyras į alkoholio...

Po Venckienės paleidimo lieka svarbiausias neatsakytas klausimas: koks jos vaidmuo kitose bylose (298)

Antradienį buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė išleista į laisvę. Jai skirtos...