Kai lėktuvas nusileidžia – lietuviai ploja.

Lietuviai nemoka stovėti eilėje, grūdasi vienas per kitą kaip arabų kraštų piliečiai.

Kai autobusas atvažiuoja į stotį, nemoka palaukti, kol jis visiškai sustos ir tik tada atsistoti nuo sėdimos vietos.

Nemoka ramiai sedėti kino teatre. Nuolat kalba, šnabžda, komentuoja, čepsi, muistosi, stumdosi, spardosi. Negali tiesiog ramiai sėdėti ir žiūrėti filmą.

Nemoka stovėti ir palaukti, kol įsijungs žalia šviesa, kad pereitų per gatvę.

Nemoka vairuoti tvarkingai. Tai daro chaotiškai, nemoka rodyti posūkių, aplenkti pagal taisykles, nesidraskyti, o vairuoti ramiai. Lenkijoje Lietuvos vairuotojus vadina kelių piratais.

Nemoka šiukšlių mesti į šiukšliadėžę. Metama ant žemės arba arti šiukšlių dėžės.

Bendraujant dalykiškai nemoka iškart eiti prie reikalo. Tvarkant reikalus nemoka būti 100 proc. racionaliais, būtina rodyti emocijas.

Maršrutinio autobuso vairuotojas prie vairo bendrauja su pažįstamais ar klausosi savo mėgstamos „Russkoje radio“ girdint visam autobusui.

Važiuojat automobiliu klausomasi muzikos taip garsiai, kad tai girdėtusi gatvėje 30 m atstumu, net jei visi automobilio langai uždaryti.

Nemoka naudotis tualetu užsienyje – eidamas į mokamą tualetą, kuris kainuoja minimaliai, vienas lietuvis prilaiko duris, visi kiti eina nemokamai. Tai daroma stebint užsieniečiams.

80 proc. moksleivių kaip antrą užsienio kalbą mokykloje mokosi rusų. Visa tai praėjus beveik 30 metų nuo nepriklausomybės paskelbimo. Su kalba išmokstamas ir mentalitetas. Lietuva finansuoja Rytų Europos mentaliteto sklaidą šalyje.

Dauguma Seimo narių nemoka susišnekėti laisvai angliškai XXI amžiuje. Šalies elitas nebylus pasauliui. Jų darbas juk kurti santykius su vakariečiais, pritraukti investicijas, kurios Estijoje šiuo metu 5 kartus didesnės nei Lietuvoje.

Palyginus su estais ar skandinavais, lietuviai yra labai korumpuoti.

Nemoka sukurti valstybinių tinklapių, kuriais būtų lengva ir paprasta naudotis kaip tai padaryta Estijoje.

Nesugebėjimas kažką darant ar gaminant, daryti tai kokybiškai. Būtinai turi būti jaučiamas neišbaigtumas.

Preferencija šlykščioms ir neskoningoms pastelinėms spalvoms, kas yra visiškai nebūdinga Europai. Dėl šios priežasties Lietuvos vėliava 1:1 atitinka Afrikos standartus ir šio žemyno stiliaus vėliavas.

Kryžiai šalia kelių dar nereiškia tikro tikėjimo, o tai – mylėti ir tarnauti kitiems.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!