aA
Lietuviai laimingų žmonių tauta. O jeigu kartais mums pasirodo priešingai, tai tik dėl to, kad mūsų tautiečių saviraiška kartais būna labai savotiška. Ir liekam tinkamai nesuprasti. Mūsų tauta yra maža ir ne daug kam taip gerai žinoma, kaip kitos populiaresnės už mus tautos, ir gal kiek per menkai ištyrinėta ar tie tyrinėjimai nėra įdomūs. Na todėl ne visi mus gerai supranta.
Lietuvių bruožas, kuris erzina: tautiečiai tik apsimeta viskuo nepatenkinti
© DELFI / Karolina Pansevič

Tad ką tiems laimės faktoriaus tyrinėtojams išmanyti apie lietuvio laimę. Net kai atrodo, jog lietuvis labai nelaimingas, nes aimanuoja lyg jam grėstų paskutinioji, tai dar nereiškia, kad tai yra visiška tiesa. Tas žmogus galimai, vos pasibaigus jūsų pokalbiui, grįš namo pas savo dailią žmoną ir pora visai neprastų vaikiukų su šypsena veide nuo ausies ligi ausies. Tas aimanuotojas, tariamai dėjęsis pačiu liūdniausiu žmogeliu žemėje – visiškai ir viskuo nusivylusiu – pradedant Lietuvos politika ir baigiant globaliniu atšilimu – galimai tokiu dėjosi tik dėl paprasčiausio mandagumo. Juk lietuviui atvirai būti laimingu yra nemadinga ir paprasčiausiai nepadoru aplinkinių atžvilgiu. Kaip tu žmogui nuoširdžiai į akis gali sakyti, kad tau sekasi puikiai?! Kaip gi jau šitaip tiesiai į akis? Tai jau būtų kaip spjūvis tiesiai į veidą! Juk jei tavęs tik dėl mandagumo pasidomėjo, kaip tau sekasi ir jei esi išsilavinęs ir bendro etiketo besilaikantis, turi mandagiai numykti sau panosėje, gerai, bet taip, kad atrodytų, jog ne taip jau ir gerai. O geriausia atsakyti – nieko, normaliai. Ir tai bus teisingiausias atsakymas. Dešimt balų. Tuomet nieko neįžeisi savo atsakymu.

Užguito, susirietusio į kuprą, nudelbusio smakrą į žemę, piliečio stovėsena, o rimtam veide – įsimetęs nuožmaus kovotojo už būvį žvilgsnis, bei geriausiu atveju – anksčiau nei lemia gamta, įsimetę keletas pykčio raukšlių veide, dar pridėkime keletą pilkai rudai juodų drapanų ir štai jums tobulas lietuvaičio/-ės portretas. Mes laimingi ir be spalvų ar šypsenų. Mes – išdidūs lietuviai, svarbiausia, kad laimingi viduje. Labai giliai viduje. Ne išorėje. Mums nereikia rodyti jausmų kaip kitoms, nepadoriai atvirai emocionalioms tautoms. Mes kuklūs ir jaučiantys saiką žmonės. Be to, laimė lietuviui tai kaip brangenybė, turtas, kuriuo jis nesišvaisto į kairę ir į dešinę. Tai duotybė, kuria reikia saikingai dalintis.

Tik pažvelkite, kaip mūsų tautiečiai nuožmiai tausoja savo turtą. Sunkiai kovota ir iškovota laimė būti laisvam ir nepriklausomam neturi būti suprantama kaip savaime suprantamas dalykas, kurį iš karto turime švaistyti. Ne. Bet ne visi tai supranta. Ypač jaunoji karta. Tik supratingesni ir išmoningesni lietuviai, kaip priklauso, nuožmiai smerkia kiekvieną, kuris be saiko naudojasi laisve judėti, keliauti ir pagaliau būti laimingu. Tad kiekvienas save gerbiantis rimtas lietuvis iš širdies smerks ir koneveiks prakeiktus emigrantus – „Nelemti laimės švaistūnai. Garantuotai išsišiepę šlifuoja „londės“, „norgės“ gatvės. Nelemti laimės ieškotojai ir švaistūnai... Sumauti tėvynės išdavikai!“. Tik tikras, laisvas ir nepriklausomas lietuvis, dar būdamas ir tikru patriotu, taip mąstydamas įsimes bent dar vieną raukšlę kaktoje ir tuo didžiuosis. Juk po velnių jis žino, kaip yra geriau!

Lietuviai – laimingi žmones. Manau, vieni laimingiausių žmonių visoje Europoje. Ir nejaugi tie pasipūtę skandinavai laimingi?! Nesąmonės, jie tik turtingi, tai ir nusiperka tas statistikas. Tomis statistikomis tikėti tas pat, kas tikėti, jog prezidento rinkimus laimės Nausėda ar Šimonytė... Nesąmonės. Nors... gal? Juk mes sunkiai perprantami žmonės, kupini daugybės prieštarų. Lietuvis – tai tarsi kokia atskira šizofrenijos forma (gal net derėtų tai įtraukti į enciklopedijas). Tam yra bent keletas nenuneigiamų pavyzdžių. Ir jei tai taikytume vienam asmeniui, greičiausiai tai būtų atsitiktinumas, bet jei tai taikytina masėms, tai jau galima vadinti diagnoze.

Pavyzdžiui, lietuviai garsiai reiškia nusivylimą korumpuota valdžia, papirkinėjimais ir panašiais dalykais paremtu šešėliniu valdymu. Tačiau akivaizdu, jog kita statistika rodo priešingai, nes lietuviai tik dedasi tokiais nepatenkintais viskuo – atseit nori būti normaliais europiečiais. Bet iš tiesų, net dvi kadencijas šalį valdanti prezidentė, kuri ėjo su šūkiu kovoti su visa ta neteisybe – absoliučiai nieko nepadarė (dvi kadencijos!), kad kas nors pasikeistų. Esame tame pačiame neteisybės liūno dugne. Kaip mirkome srutų duobėje su socialine ir visokia kitokia neteisybe, taip toliau ir mirkstame. Tokia prezidentė lietuviams tinka. Ji yra lyderė tarp mylimiausių politikų. Ja lietuviai pasitiki, jie laimingi. Nestebina ir statistika, kad populiariausi kandidatai į prezidentus – remiami konservatorių. Kaip ir dabar, beveik dešimtmetį šalį valdanti prezidentė. Konservatorių kandidatus kol kas labiausiai palaiko tiek tauta, tiek, savaime aišku, ir prezidentė.

Ir lietuviai laimingi tokioje šalyje ir sistemoje, nes, matyt, kitaip nebemoka gyventi. Arba gal tai toks savotiškas, kaip minėjau, lietuviškai šizofreniškas laimės suvokimas. Tokie jau mes netobuli. Kad ir mero rinkimuose. Kiek žmonių aimanavo (kaip dabar matau ir prisimenu), jog tvarkomasi ne taip, nori pokyčių, nusibodo tos žiurkės, miestas kaip prieš kokį marą ir t. t. Ir bac! Vilniuje – dar ketveri metai su Šimašiumi. Na, ką galiu pasakyti... Matyt, yra kam patinka. Gal Vilnius susirūpins savo miestu bent tada, kai jau ir pačios žiurkės pradės bėgti iš sostinės, ar lįsti atgal į savo požemius, nes net ten joms atrodys geriau nei paviršiuje. Bet lietuviai vis viena laimingi. Niurzga, o giliai širdyje džiūgauja. Viešai keikia korupciją – o išsirenka liberalą vadovauti miestui, keikia viską galinčius nupirkti oligarchus – išsirenka Malinauską. Spjaudosi ugnimi, kai asocialiose šeimose mušami iki mirties vaikai, tačiau kai soc. tarnybos atlieka savo darbą, paaiškėja, kad lietuviai iš tiesų laimingesni, jei jų asmeninis ego yra virš vaikų interesų. Juk kai lietuviai šūkauja dėl kažko susirinkę, tai tik dėl to, kad taip atrodo gražu ir teisinga. Ir nebūtinai tai turi būti nuoširdu. Vaiko tesės – skamba gražiai, tačiau iki tol, kol lietuviui nesikerta su jo paties asmens teisėmis. Lietuvis – rimtas žmogus. Jam nepatinka staigūs pokyčiai. Net jei tai ir reikštų judėjimą tobulumo link.

Laimingas tautietis trokšta pokyčių į gera, bet kai tai reiškia pokyčius – skaidrią sistemą (pavyzdžiui, jei VMI galėtų matyti tavo uždirbamas pajamas, tokiu atveju, jei kažkas nelegaliai praturtėtų ar bandytų nuslėpti mokesčius – VMI tai galėtų lengviau pastebėti) arba susimokėjimą už gero gavimą, ar bet kokius pokyčius dėl kitų, aplinkinių gerovės Lietuvoje, tada mūsiškiai susimąsto apie visas pastangas, kurias tai kainuoja, nepatogius ir neišvengiamus pasikeitimus jų gyvenime ir yra linkę pasilikti ties savo esama ir jau užtikrinta laime. Velniai nematė. Kad ir kokia ta laimė netobula – užtat sava, patikrinta ir stabili. Kaip koks Grybauskaitės valdymas. Arba Malinausko. Tik stabili suirutė palaiko Lietuvą. Ir tik dėl to mes esame tokie laimingi savo gimtoje šalyje.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.4545

Po Evitos Cololo laimėjimo – su apmaudu: toks gėdingas mūsų tautos bruožas (34)

Gegužės viduryje įvyko „Lietuvos balso“ finalas , kuriame, po žiūrovų balsavimo,...

Ekspertė užsirašė per TV laidas išgirstus kalbos perliukus: juokinga ir liūdna (63)

Laikas nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios buvo paskelbtas Kalbos mėnesiu. Ar padarė tas mėnuo...

Diskusijoje apie medžioklę atkreipė dėmesį į kitą problemą: kai kurie ir be lankų ne ten pataiko (157)

Viešojoje erdvėje medžioklės lanku šalininkų/iniciatorių minimi argumentai remiasi tuo, kad...

Paskutinieji pandemijos dienoraščio puslapiai – vairuotojas papasakojo, kaip karantinas paveikė jo šeimą (23)

Tie, kam dažnai tenka ilgą laiką gyventi toli nuo artimųjų, manau, sutiks, kad dabar tą...

Užfiksavo veganų pasipiktinimą vadovėliu: žmonės mielieji, atsipeikėkit (655)

Dėve Dėve, tsakant. Veganai visai išprotėjo. Jūs tik pažiūrėkit, kas tapo jų naujuoju taikiniu.

Top naujienos

Naujai viruso bangai rudenį reikia ruoštis jau dabar: modernios priemonės patikrai pasieniuose jau egzistuoja (95)

Atsižvelgiant į jau turimas žinias apie koronavirusą ir sezoniškumą, yra nemaža rizika, kad...

Koronavirusas Baltarusijoje: rizikuoja jau ne tik Lietuva, bet ir visa ES (197)

Iš pradžių Baltarusija neigė koronavirusą ir netgi juokėsi iš galimos pandemijos. Šiuo metu...

Ambicingame 6,3 mlrd. plane Lietuvai pasigedo kelių esminių akcentų: planuojame nubėgti maratoną, bet vos paeiname (122)

Finansų ministerijos pristatyme ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane iš viso...

Vašingtono sprendimas – JAV antausis Maskvai ar dar vienas smūgis Europos kariniam saugumui (452)

Viena vertus, Vašingtonas aiškiai parodė Rusijai jos vietą. Kita vertus, tai rodo ir vis...

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti ir vasarą papildyta 15.15 (970)

Spaudos konferencijoje ministras Aurelijus Veryga sakė, kad karantiną bus siūloma pratęsti ir...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai: pokalbis su Algirdu Davidavičiumi: ką labiausiai pasaulyje norėtų pakeisti filosofas?

Jūsų dėmesiui jau antroji atsinaujinusios laidos „ Esminiai dalykai “ dalis. Šį kartą...

Vilčių nugalėti koronavirusą teikia jau seniai sukurta vakcina (8)

Didelis sergamumas ir mirtingumas nuo tuberkuliozės . Tokiais liūdnais pasiekimais pasaulyje...

62-ejų Sharon Stone bėgantys metai – nė motais: filmų ikona gerbėjus lepina kadrais vien su bikiniu, nesivargina ir dėl grimo (10)

Amerikiečių aktorė, prodiuserė ir buvęs modelis Sharon Stone surado saulėtąją laikotarpio,...

Santykiai per atstumą. Ką daryti, kad neišblėstų aistra? (2)

Galbūt jums pasiūlė svajonių darbą už kelių tūkstančių kilometrų nuo dabartinės...

Veždama neįgalų tėvą namo 15-metė dviračiu numynė 1200km (1)

15-metė Jyoti Kumari išvyko iš savo kaimo ir numynė dviračiu 1200 km, veždama ir neįgalų...

|Maža didelių žinių kaina