Jau beveik 12 metai dalyvauju teismuose dėl neveiksnumo ir globos nustatymo. Kaip socialinės globos ir rūpybos atstovas nuo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro. Matau kaip viskas vyksta iš arti, todėl reaguoju į tai, kad Lietuva pralaimėjo bylą Strasbūre neveiksniai moteriai.
Iš straipsnio akivaizdžiai matosi, kad pareiškėjo norai buvo didesni dėl neveiksnumo nustatymo ir neteisėto apgyvendinimo globos namuose, bet teismas nustatė tik kelis žmogaus teisės pažeidimus.
Seniai jau vyksta diskusija dėl naujo neveiksnumo ir globos reglamentavimo tvarkos.
Mano siūlymai:
1. Manau neveiksnumas turėtų būti kas kurį laiką peržiūrimas, turi būti galimybė psichikos negalia turinčius asmenis pripažinti ribotai veiksniais (šiuo metu tai galima padaryti tik piktnaudžiaujantiems alkoholiu ir narkotikais).
2. Ekspertizės metu turėtų būti socialinio darbuotojo išvados (apibūdinama asmens socialinio funkcionalumo - dalyvavimo galimybės) .
3. Aiškiai apibrėžti globėjos ir rūpybos institucijos kontrolės tvarką ir atsakomybę. Taip pat apibrėžti atvejus kai nėra norinčių tapti asmens globėjais.
4. Būtų labai racionalu apriboti asmens neveiksnumą tik tam tikriems veiksmams, pavyzdžiui, būsto pardavimui, apgyvendinimui globos namuose.
Tikiuosi, kad darbo grupė kurianti naujas civilinio kodekso pataisas pakvies ir NVO ir kitus ekspertus (su malonumu sudalyvaučiau). Todėl ir sukūriau konsultacijų puslapį socialiniame tinkle „Facebook“, kad eiliniams piliečiams būtų paprasčiau susigaudyti neveiksnumo labirintuose.
Nuomonės autorius yra Klaipėdos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos narys, Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacijos pirmininkas
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!