Pasivažinėjus prieškalėdiniuose autobusuose Vilniuje padariau išvadą, kad save gerbiantis žmogus Lietuvoje vis tik neturėtų važiuoti viešu transportu. Nesileisdama į detales teigiu, kad jis tiesiog mažai ką turi su žmogaus savigarba. Tai man ženklas, kad Lietuvoje, nors ir pasistūmėjome į įvairias puses per nepriklausomybės metus, dar nesame ta pažengusi šalis iš A. Mockaus citatos. Daug kas skaitydama šitą straipsnį, nežinos, apie ką aš šneku, nes galbūt turi savo automobilį. Tiesiog išbandykite viešąjį transportą, ir pamatysite, kaip mato Lietuvą žmonės be automobilių – vaikai, vyresni žmonės, didžiulis procentas moterų ir užsieniečiai. Jums pasidarys šiek tiek nejauku didžiuotis Gedimino pilimi.
Baskų krašte viešasis transportas yra ne tik patrauklus, švarus, patogus ir labai efektingas. Juo norisi važiuoti. Iš mažiausio kaimelio galima visiškai neproblematiškai ir nebrangiai nuvykti į bet kokį kitą kaimelį, esantį šalia ar toli. Daug žmonių, turinčių automobilius, reguliariai naudojasi viešuoju transportu, nes taip keliauti dažnai yra patogiau ir pigiau. Jei Lietuvoje transportas galbūt galėtų varžytis kitais kriterijais, juo, kaip taisyklė, tiesiog nėra malonu važiuoti.
Nors baskų kraštas industrija yra labiau išplėtota, nei Lietuva, vis tik tai, kad Lietuvoje nėra adekvačios transporto infrastruktūros, patogiai jungiančios mažus miestelius, man atrodo yra tiesiog nekaip susidėliotų prioritetų pasekmė.
Kas turėtų nutikti Lietuvoje, kad miesteliai ir kaimai būtų „sujungti“ efektyviu viešuoju transportu? Ką manote Jūs?
Prašau komentuoti TIK konstruktyviais ir mandagiais komentarais, kaip įrodymą, kad nesame beviltiška tauta.
Keli žodžiai baskiškai:
Kaixo (kaišio) – labas
Egun on – laba diena
Zer moduz? (ser modus) – kaip sekasi?
Ni lituaniakoa naiz (.. nais) – esu lietuvė, lietuvis
Pozten nais (posten nais) – labai malonu
Pirmąją rašinio dalį galite perskaityti čia. Antrąją – čia.
Evelinos Taunytės paskyrą apie baskus feisbuke galite rasti čia.