Pirma, tai faktas, kad lietuviai vartoja itin daug alkoholio. Tik ir girdime - jeigu papjovė, tai girtas, jeigu apiplėšė ar išprievartavo - tai išgėręs. Ne veltui pasaulinio lygio medikai žurnale „Lancetas“ pripažino, jog alkoholis pavojingesnis net už tokius narkotikus kaip heroinas. Manau, nesuklysiu sakydama, jog visos priemonės prieš alkoholio vartojimą Lietuvoje yra daugiau juokingos, negu efektyvios. Matyt, reikėtų drastiškų priemonių masiškam alkoholizmo plitimui sustabdyti. Ir neverta šaukti, jog nuo to nukentės demokratija.
Demokratija - tai, visų pirma, piliečių saugumas. Argi galima vadinti demokratija tą situaciją, kuri dabar yra Lietuvoje? Kada žmonės, o ypač moterys, bijo išeiti vakare iš namų, nes bet kada gali užpulti „prisisprogę“ dvikojai žvėrys. Senukai kaime net miega apsirengę, kad spėtų pabėgti nuo smurtaujančių degradų.
Negirdėjau, kad Lietuvoje veiktų kažkokia anti-alkoholizmo kampanija, kad egzistuotų daugialypis kovos su besaikiu alkoholio naudojimu planas. Atvirkščiai - įstatymai dėl alkoholio vartojimo vis labiau liberalizuojami. O juk turime pripažinti, kad esame nekultūringa, dažnai neturinti saiko tauta, todėl mums netinka toks liberalizmas kokiu pasižymi, pavyzdžiui, Vokietija ar Prancūzija.
Antra priežastis klestėti agresyvumui, tai, be abejo, iškreiptos, laukinės rinkos grimasos ir pažiūra į silpnesnį, kurį skriaudžia visi, o visų pirma, mūsų netikusi arogantiška ir socialiai nejautri valdžia. Pavertusi neįgaliuosius, senus vienišus žmones elgetomis, valdžia tarsi davė ženklą juos niekinti, skriausti tuos, kurie jau nebesugeba patys apsiginti.
Viena iš priežasčių, man rodos, galėtų būti ir per siauras dorovės vertybių supratimas. Daugiausiai jis apsiriboja tik konservatorių aršiai peršama šeimos koncepcija, kurioje vyrauja (tegul ir užmaskuota forma) netolerancija gyvenantiems ne šeimoje. Žinoma, šeima yra be galo svarbi dorovinė vertybė, tačiau būtina puoselėti ir kitas, ne mažiau svarbias socialines žmogiškas vertybes. Tokias kaip užuojauta, pagarba ne tik šeimai, bet ir atskiram individui. Būtina propaguoti nuostatą, kad žmogus vertingas ne todėl, kad jis vedęs ir turi vaikų, bet visų pirma jis vertingas dėl savo teigiamų individualių savybių: geros širdies, neapsimestinio nuoširdumo,darbštumo ir t.t.
Problema dar ir ta, jog vis dar gyvename patriarchalinėje visuomenėje. Šeimose, deja, vis dar gajus netinkamas berniukų auklėjimas: būk tikras vyras, o vyrai neverkia, vyrams nedera reikšti jausmų, būti švelniam. Būsi švelnus, būsi net apšauktas gėjumi. Štai pavyzdėlis iš asmeninio gyvenimo: neseniai praradau artimą žmogų. Visos pažįstamos moterys skambino užjautė. Lietuviški vyrai to akivaizdžiai vengė arba paprasčiausiai nerado tinkamų žodžių užuojautai.
Neminėsiu kitų lietuviškų stereotipų, apie kuriuos jau imta garsiai kalbėti. Kaip ir apie televizijoje vyraujantį smurtą ir agresiją. Kalbama, rašoma, tačiau rezultatų kol kas beveik nematyti. Belieka dėl to tik apgailestauti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!