Tarsi žmogus, kuris nevagia, nedaro nesąmonių, stengiasi elgtis ir gyventi teisingai, yra kažkoks „lūzeris“, kažkoks atsilikęs .
Pripažinkite patys sau, ar niekada, stovėdami prekybos centre, eilėje, neburnojote ant pardavėjos, kad ji aptarnauja kaip sraigė ir kad galėtų suktis greičiau? Ar niekada surauktu veideliu nežiūrėjote į valytoją? Bet juk jie tokie patys žmonės kaip ir mes, jie stengiasi užsidirbti. Kodėl, kai mes patys dirbame, norime pagarbos ir kad mus vertintų? O kai mes einame leisti savo pinigus, į kitą, dirbantį žmogų žiūrime iš aukšto? Iš kur tie dvigubi standartai? Kodėl?
Ar tikrai niekada nepašiepėte savanoriaujančio žmogaus, jog savo laiką, jėgas ir kartais net savo pinigus atiduoda neaišku kam už ačiū?
Dabar, kai televizija labai dažnai rodo ir socialiniuose tinkluose nuolat rašo apie „žvaigždes“, kurios gyvena prabangiai, į „kaimiečius“ net žiūrėti negali, nes joms šlykštūs tokie atsilikę žmonės, jos „nevargina savo delniukų darbu, nes pinigus turi uždirbti turtingas tėtukas“ arba „yra per gražios, kad dirbtų“.
Jaunos panelės ir paauglės, prisižiūrėjusios tokių „žvaigždžių“, pačios siekia taip gyventi, laikosi dietų dar būdamos vos 8-10 metų amžiaus, trokšta atitikti „grožio standartus“, kad suaugusios galėtų susirasti turtingą draugą ir gyventi kaip tos, nuolat rodomos „įžymybės“.
O visokie vaikų namai, gyvūnų globos namai, vos pajudantys senukai, benamiukai, neturtingi žmonės joms yra šlykštūs.
O mes... Kai visi „normalūs“ žmonės savaitgalį prie +32 važiuoja prie ežero, kepa šašlykus ir pramogauja, mes plauname katinų kraiko dėžes, dezinfekuojame narvus ir valome patalpas, kuriose gyvena mūsų globotiniai.
Kai nuolat rodomos „žvaigždutės“ guli įmerkę savo dailias kojeles į baseiną ir geria kokteiliukus, mes susiradę antrą darbą vakarais ar savaitgaliais važiuojame lenkti nugarų tam, kad galėtume atiduoti skolas klinikai, nes žmonės vėl nesuaukojo tiek, kiek reikia, juk suprantama vasara, visiems atostogos, kiti rūpesčiai.
Kai populiarūs „žvaigždukai“, į kuriuos daugelis nori būti panašūs, „nevargina savo delniukų darbu“, mes pačios statome savo globojamiems katinams lašines, leidžiame vaistus, nes taip daug pigiau, galvojame kaip čia ir kur gauti maisto, kad užtektų visiems, iš kur gauti vaistų mažyliams, kurių sergančias akeles reikia gydyti nedelsiant.
Ar mes skundžiamės? Tik tada, kai jau nebeištveriame, kai jaučiame, kad tuoj palūšime, jeigu niekas nepadės. Ar mus kas nors verčia taip daryti? Ne. Mes taip jaučiame, taip suprantame. Mes negalime praeiti pro kenčiantį, pro silpnesnį, kuris negali apsiginti pats.
Gal mes tiesiog šiek tiek jautresnės...
Ar mes jaučiamės lūzeriai?
Mus labai liūdina neteisingas požiūris į „biednus“ žmones, į jautrius žmones, kuriems ne pinigai pirmoje vietoje, mus labai liūdina patyčios ir žiaurus elgesys su mažesniais ir silpnesniais. Todėl mes nesėdime ir nedejuojame, mes darome ką galime ir ką sugebame. Tai mūsų pasirinkimas.
Ar jūs prisijungsite prie mūsų? Nepopuliariųjų? Ar padėsite mums? Net tada, kai jums atostogos? Net tada, kai nesinori nei matyti, nei girdėti blogų žinių, kai norisi tiesiog viską pamiršti ir pailsėti? Ar surasite jėgų, laiko ir noro paremti nelengvą mūsų kelią? Spręsti tik jums. O mums atostogos nenusimato, nes mažyliai krenta dešimtimis.
Mums didžiausia vertybė yra GYVYBĖ. Ir visai nesvarbu kokia ir kieno ji būtų. Žmogaus, paukščio, gyvūno, vandens gyventojo, ar dar kokio gyvo sutvėrimo. Mes pagal galimybes stengsimės jiems padėti, padėti tiems, kuriems šiuo metu labiausiai reikia pagalbos.
Ir tai tik todėl, kad mes puikiai suvokiame, jog už pinigus galima nusipirkti daug ką, tačiau tik ne gyvybę. Todėl, mūsų nuomone, gyvybė yra aukščiau visko ir tai yra didžiausia VERTYBĖ žemėje ir mes manome, kad ją reikia saugoti visomis jėgomis. Taip, mes puikiai suvokiame, visų tikrai neišsaugosime ir neišgelbėsime, tačiau stengtis reikia ir verta. Kiekviena išsaugota gyvybė prilygsta stebuklui.
Sakoma yra du požiūriai:
1. Gali galvoti, kad stebuklų nėra.
2. Gali galvoti, kad visa yra stebuklas.
Rinktis tau.
Kaip pasakė išmintingas žmogus:
– kai mes sugausime paskutinę žuvį, kai nukirsime paskutinį medį ir užteršime paskutinį vandens telkinį, tik tada mes suprasime, kad pinigai nevalgomi.
Tačiau pinigai gali išgelbėti jau esančią gyvybę. O jų mums labai trūksta. Todėl mes vėl prašome jūsų. Ir ne, mums ne gėda prašyti, nes mes prašome ne sau, mes prašome mūsų globotiniams, mes prašome tiems, kuriems mes stengiamės padėti. Bėda ta, kad mes esame tik kelios moterėlės ir mes nepajėgiame vienos padaryti tiek, kiek reikia, todėl prašome, PADĖKITE:
Jeigu galite, prašome paaukokite mums pinigų.
Jeigu galite, prašome mums nupirkti daiktų: guminių pirštinių, šiukšlių maišų, valiklių, dezinfektorių, palučių, paklotukų, gultukų kačiukams, didelių kraiko dėžių. Taip pat mums labai labai reikia kraiko nuolat: geriausiai mums tinka: „Cats Best OkoPlus Original“ natūralus kraikas katėms, tačiau priimsime bet kokį, kokį tik mums atvešite ar atsiųsite.
Jeigu galite sumažinkite mūsų skolą klinikai, tiek, kiek galite, tam reikia susisiekti su klinika ir su mumis, pasakyti mums, kiek sumažinote mūsų skolą, kad niekas niekur nedingtų ir viskas būtų suskaičiuota. Tada reikia pervesti tą jūsų pasirinktą sumą tiesiai į Filaretų veterinarijos kliniką: SWED LT237300010083765932 – Žvėryno veterinarijos gydykla, im. kodas 124654130, paskirtis: „Makatukams“
Jeigu galite, mums labai reikia maisto: mažiems kačiukams sauso maisto ir konservukų, mažylius maitinančiai mamai-katei geresnio sauso maisto ir konservų, ligoniukams geresnio sauso maisto, kastruotiems katinams sauso maisto, Joseros sauso maisto, konservukų, inkstininkei Bagyrai spec. maisto.
Gegužės mėnesį „Zoomaiste“ kačių pašaro ir kraiko buvo užsakyta „tik“ už 624 Eur. Apie pinigus už valymo priemones net nekalbame, nes jie paskęsta savose išlaidose.
Gera daryti GERĄ.
Ačiū už gailestį ir užuojautą, ačiū, kad Jūs su mumis.
Paskirtimi „Parama“
VšĮ „Makatukai“
Banko sąskaita: LT76 7044 0600 0807 2913
Paypal: info@makatukai.lt
Įmonės kodas: 304164509
El. paštas: info@makatukai.lt
Teirautis: 864024388, 863826042
Tinklapis: makatukai.lt