Ko labiausiai bijau, tai didaktinio tono, kuris visada sukelia jaunam žmogui automatinį atmetimą... Stengsiuosi, ir kompensuodama tai, būsiu maksimaliai nuoširdi. Nuomonė yra sąlygota mano asmeninės patirties ir tikrai negali pretenduoti į absoliučią tiesą.
Neseniai buvau giminaitės vestuvėse, grožėjausi jaunais žmonėmis ir galvojau... Jeigu jaunystė žinotų, o senatvė galėtų... Jauni žmonės – vyras ir moteris sukūrė šeimą, pabaigę sunkias studijas užsienyje, turintys gerus darbus – visi laimingi. Ar ta laimė patvari ir ilgalaikė? Manau, ji šiame laikmetyje yra tokia trapi kaip ir moteris, išsikovojusi oficialias lygias teises, yra labiausiai pažeidžiamas narys šiame dviejų tandeme. O iš tiesų jokios lygybės nėra ir, manau, niekada nebus.
Pirma netiesa – jei daug ir gerai mokysiuosi, baigsiu prestižines studijas, susikursiu pati savo ekonominę gerovę, o tai leis santuokoje būti nepriklausomai. Deja, ne visada. Jūs net neįsivaizduojate kiek gydytojų, mokslininkių, universiteto dėstytojų, kurios mokykloje buvo geriausios, įstojo ir baigė prestižines studijas ir ten buvo geriausios, turi visus įmanomus laipsnius, o artėjant penkiasdešimtmečiui yra visiški ekonominiai nuliai... O žiauri senatvė netrukus panardins jas į skurdą.
Antra netiesa – gavus gerą poziciją darbe yra įmanoma suderinti motinystę ir stulbinančią karjerą. Teoriškai taip, o realiai praktikoje iš moters lieka valdinga, emociškai išsibalansavusi furija. Čia kalbama apie tą atvejį, jei moteris pati laiko visus kampus, kitu atveju, jei motinystę ir namų jaukumą perleidžia samdomam personalui – nelieka emocinio ryšio su vaiku, o praėjus tam tikram laikui nuo pavadžio nutrūksta ir vyriškis. Viskas turi savo kainą. O dar vyras, kuris po trisdešimt vedybinio gyvenimo metų gali pareikšti, kad santuokoje trūko įvairaus ir spontaniško sekso lyg darbinis kuinas labai galėtų spinduliuoti seksualumu.
Trečia netiesa – vyras gali išeiti tėvystės atostogų ir gali pakeisti moterį buityje. Gali ar geba? Retas vyras geba nuraminti naktį verkiantį ar sergantį vaiką, nes vaikas dažniausiai tiesia rankas į mamą. Iš kitos pusės, jei moteris išlaikys šeimą, tai vyras, kuris panirs į moterišką buities sferą, iš eiklaus eržilo greitai moters akyse pavirs tapkiniu asilu, kuris paaugus vaikui bus papuoštas tauriojo elnio ragais. Žinoma, nebent moteris bus virtusi sunkiasvore matrona, tada religingą vyriškį užklups depresija...
Ketvirta netiesa – vyro ir moters sekso poreikis toks pats. Galbūt esmė ne poreikyje, nes poreikių skirtingų būna įvairiose lytyse. Esmė pačiame seksualume. Vyrui tai bazinis poreikis, jo orgazmas panašus į begalinį nusilengvinimo troškimą. Jis yra gana primityvokas. O moteriai tai malonumas, kuris glūdi smegenyse. Jei vyrui to poreikio neatstos niekas, tai moteriai labai panašų malonumą suteikia nauja suknelė, naujas virtuvės komplektas ar gražus žiedas. Ir tai neturi nieko bendra su folkloru apie barakudas, nes tai yra gyvenimas. Todėl santuokoje kartais reikia moteriai suvaldyti kasdieninę migreną, o vyrui pradėti preliudiją juvelyrinėje parduotuvėje.
Penkta netiesa – vyrai myli savo vaikus. Su labai retomis išimtimis, deja, daugeliu atvejų vyrai myli savo mylimos moters vaikus, ir tai rodo begalinės internetinės ir gyvenimo dramos, kai pirmos santuokos vaikai yra paliekami Dievo valiai... Vyro nesustabdysi didėjančiu pilvu, nes nusprendęs išeiti, jis trenks durimis ir išeis pas kitą vesti naują vadą.
Šešta netiesa – vyrai ir moterys santuokoje yra lygūs. Kai po gimdymo gulėsi leisgyvė ir suplyšusi, kai naktimis krūtimi maitinsi kas valandą savo vaiką, kai grįžusi iš ligoninės vonioje pastebėsi kokius pėdsakus tavo kūne paliko nėštumas, tada galėsi pasiųsti toli visas genderizmo teorijas apie lyčių lygybę. Gyvenime patys vertingiausi dalykai yra tikri ir nenuperkami, tačiau taip, deja, galvoja tik reti empatiniai egzemplioriai.
Apie tai, per pamokslą, šaltoje bažnyčioje, gyvenimo šalnos įkąstiems senjorams šaukia kunigai, apie tai rašo savo rašiniuose skaistūs abiturientai. Deja, realybėje vertinama tik materiali piniginė išraiška. Todėl ištikus skyryboms, nei tavo paaukotas tam žmogui laikas, nei gražiausias gyvenimo tarpsnis, nei jam atiduotas jaunas tavo kūnas, nei vaikų priežiūrai paaukota karjera, nei visas laisvalaikis atiduotas ne intelektualiniam lavėjimui, o namų šilumai ir buičiai – nėra įvertinami. Visa tai skyrybų atveju yra nulis, nes visuomenėje išsiskyrusi moteris yra laikoma padėvėta, su vaikais niekam nereikalinga patele, kuri dažnu atveju yra iškritusi iš darbo rinkos, bando kabintis į bet kokį darbelį, kad tik išmaitintų savo vaikus.
Dažnai dabartiniai jauni „hipsteriukai“ būna net nesusituokę ir tokios jaunos moterys dar su keliais vaikais būna numestos tėvams ir valstybei. Ir tokiu atveju visuomenė šaukia, kad ji buvo namų šeimininkė, kuri nieko neuždirbo. O jauni vyrukai forumuose diskutuoja, kaip išvengti alimentų ir nieko nepalikti vaikams ir jų motinai. Todėl visada pagalvok apie saugiklius ir ar verta aukoti savo gyvenimą niekšui (kalbu ne apie visus vyrus), net jei jis pabaigęs prestižines studijas ir oficialiai laikomas padoriu žmogumi.
Tačiau gyvenime supratau vieną tiesą, kuri yra dar vienas prieštaravimas. Jei gyveni pagal taisykles, vyresniame amžiuje rizikuoji uždusti nuo klaidų nedarymo, nuo sterilaus gyvenimo. Staiga imi suvokti, kad liko kažkokia didelė gyvenimo dalis neišragauta, neišjausta – sieloje atsiveria žudanti tuštuma.
Nuoširdi ir tikra meilė yra vienintelis dalykas vertas gyvenimo. Aš kalbu ne apie aistrą. Nors tai šiame ciniškame pasaulyje skamba kažkaip nuvalkiotai, sentimentaliai, tarsi iš meksikiečių muilo operos. Tikra ta vienintelė meilė arba viltis ją patirti, iš esmės mus daro empatiškais žmonėmis, įgalina nepamesti žmogiškumo vektoriaus šiame ciniškų vartotojų pasaulyje. Šiuolaikiniai žmonės, tapę neurotiškais egoistais, nori vartoti priešingą lytį ir visada krenta į desperaciją, kai pajaučia, kad patys buvo pavartoti.
O jei nori tikro dalyko – į tai turi panirti visas, nebijoti kitam apnuoginti savo sielą, nebijoti pastatyti ant kortos visko, net žinodamas, kad egzistuoja ir nesėkmės galimybė. Meilė – tai visada yra daugiau davimas ir moteris tikroje meilėje visada yra daugiau duodanti. Moteris santuokoje ar šeimoje atiduoda viską ir tas viskas yra tie dalykai, kurie yra vertingiausi, bet neturi piniginės išraiškos. Todėl tikrai moteriai linkiu sutikti tikrą vyrą ir tegu jie būna verti.