Neva vyras reiškia bejausmį gyvį, kuris nori ir turi kentėti, dirbti užmerktomis akimis, nereaguodamas į aplinką ir savo žmogiškuosius norus. O gal jie taip elgėsi tiesiog norėdami pasišaipyti, įskaudinti ar tokiu būdu sumenkinti savo trūkumus...
Gal kam labiau pasisekė su „draugais“ (…). O aš esu tiesiog gėjus ir tuo labai džiaugiuosi. Viena problema tikrai mažiau – sau nemeluoju ir nevaidinu esąs padlaižys moteriškai lyčiai dėl neva jų seksualumo ar geidulio.
Draugavo dėl turtų
Daug laiko gyvenau Anglijoje, o grįžęs į Lietuvą gana greitai rasdavau antrąją pusę, mano draugai naiviai tikėjo mano sukauptų turtų begalybe. Neva draugausiu ir dovanomis apkrausiu. Laikui bėgant, jiems supratus apie pinigų laikinumą, santykiai atšaldavo ir viskas grįždavo į senas vėžias. Pasidarydavo tiesiog šlykštu galvoti apie tokį lengvą bandymą pasipelnyti, bet, aišku, buvo ir gerų akimirkų, kurios bent šiek tiek kompensuodavo patirtas traumas.
Šuo ir kariamas pripranta, tad savo gyvenime išmokau džiaugtis įvykiais, smulkmenomis, kurios suteikia daug daugiau malonumo, nei barniai ar pavydo scenos. Meluodamas sau, kad neva vieną ar kitą asmenį galų gale pamilsiu, jaučiausi sudaužyta širdimi... Nežinau tik, ar pats buvau toks geras, kai pavargdavau nuo mylimojo vaidmens. Gal tuomet buvau tas, kuris sudaužydavo kažkieno kito širdį, bet toks ratas sukosi neilgai.
Galų gale tokie santykiai būdavo nutraukiami, kai išdėstydavau savo prioritetus, norus ir dalykus, kurie suteikia man malonumą – kas gal tik šiaip įdomu, o ko pakęsti negaliu. Bandymas patikti, įsiteikti, einant metams, išgaravo.
Kaip pamiršti praeitį?
Kaip atsikratyti praeities, užmiršti visus skaudulius ir vėl naiviai tikėti santykių tobulumu ir galima partneryste? Viskas įmanoma ir sveikam žmogui suvokiama. Einant metams matai ir žinai, kas ir kaip gali atsitikti, įgyji „storą odą“, kuri saugo nuo tų pačių gyvenimo klaidelių. Taip, tai klaidelės, nes išgyvenau, supratau ir pasimokiau. Dabar galiu ir pasijuokti, o tuomet, kai viskas vyko, teko ir ašarą nubraukti. Sudaužyta širdis – tai ne kažkas kitas nei gyvenimo pamoka ir įgyta praktika.
Nesvarbu, ar tu gėjus, ar heteroseksualas, bet jeigu tavo gyvenime yra per daug streso, tai pilnaverčiam emociniam gyvenimui ateina galas. Gyvenimas pasidaro baisus, pavargsti arba tu pats, arba išsenka tavo draugo jėgos, kai jis bando vaidinti, kad tu jam nesvarbus, būdamas kavinėje prie „normalių“ girtų žmonių, o vėliau lovoje glosto ir meilinasi, tarytum tu toks jam vienas ir nepakartojamas.
O dar reikia kovoti prieš įprastą beprasmišką visuomenės smarvę, neišprusimą, neapykantą, pagiežą, giminių norą tave grąžinti į heteroseksualių santykių liūną, o gal vaidinti prieš juos, pateikiant milijonus priežasčių, kodėl dar neturi merginos. Galiausiai savisaugos instinktas priverčia atsisakyti mylėti ir noras išgyventi tampa svarbiausiu.
Ratas sukasi: kai viskas aprimsta, o širdis trokšta atsigriebti, viskas kartojasi – ir vėl rizikuoji, ir vėl baisu, pavargsti, gal šį kartą pasidavei ne tu, gal tai padarė tavo draugas... Ir vėl, ir vėl, ir vėl kitas, ir vėl naujas bandymas, naujas pralaimėjimas, nauja gyvenimo patirtis, ašaros, vėliau juokas...
Laikas gydo žaizdas. O tai kas manęs neužmušė, padarė mane stipresniu!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Visiems žinoma, kad pavasaris – meilės metas, kai rankos tiesiog tiesiasi apkabinti artimą žmogų. Atšilę orai kviečia organizuoti romantiškus pasivaikščiojimus, artėjanti vasara – planuoti atostogas su sielai artimu žmogumi. Deja, labai sunku, kai už lango – saulėta diena, o širdyje – niūru, nes mylimoji ar mylimasis nusprendė ilsėtis ir šiltas dienas leisti su kuo nors kitu. Prašome pagelbėti visų sudaužytų širdžių savininkams – papasakokite, kaip ištvėrėte išsiskyrimą, ir kaip ir vėl atradote širdies ramybę.
Pasidalinkite savo istorija ir parodykite šiuo metu kenčiantiems, kaip ir vėl matyti šviesias spalvas! Atskleiskite, ko imtis, kad išsiskyrimas gyvenime būtų ne viena iš liūdnų pabaigų, o taptų nauja pradžia!
Dviem nuoširdžiausių istorijų autoriams įteiksime prizą po dvi knygas: S. Yossman „Šaltojo karo samdinys“ ir S. Jovaišos „Boso Valanda“. Rašyti galite spausdami pilką mygtuką čia arba el.paštu „Išsiskyrimas“.