Kainos ne iš piršto laužtos, viskas remiantis internetinėmis svetainėmis (jas rasite po kiekviena pastraipa) bei asmenine patirtimi.

Būsto nuoma

Būsto kainos labai svyruoja, labai priklauso kokiame rajone ketinate nuomotis. Pavyzdžiui, paėmiau gausiai lietuvių apgyvendintą rajoną Blanchardstown.

Jeigu norite daugiau sutaupyti, galima išsinuomoti kambarį (vienvietį arba dvivietį), trijų arba keturių miegamųjų name. Tačiau teks naudotis su kitais namo gyventojais ne tik bendra virtuve, bet ir dažnai bendru tualetu bei vonia. Norint tokios prabangos kaip nuosavas dušas su tualetu, teks už kambarį sumokėti šiek tiek brangiau. Name paprastai gyvena 4 - 6 asmenys.

Pavyzdžiui, kambarys su dvigule lova - nuo 300 eurų iki 400 eurų mėnesiui, priklausomai nuo vietos rajone, namo įrengimo, atstumo iki prekybos centro, autobuso ir pan. Su nuosavu dušu ir tualetu jūsų kambaryje kainos 420 - 500 eurų ir daugiau. Plius, papildoma kaina už šildymą (dujomis arba elektra), internetas, elektra, šiukšlių išvežimas. Dviejų arba trijų miegamųjų apartamentai (Lietuvoje vadinami butai) kainuoja 1000 - 1300 eurų mėnesiui. Be miegamųjų taip pat yra svetainė, virtuvė, vonios kambarys su tualetu, dažnai būna antras dušas su tualetu viename iš miegamųjų.

Trijų miegamųjų namas - apie 1200 - 1300 eurų, 4 miegamųjų - apie 1500 ir daugiau.

Rajonas Clondalkin taip pat mėgstamas Lietuvių emigrantų. Kainos daug nesiskiria: apie 950 - 1400 eurų už namo nuomą mėnesiui.

Namai plius minus visur standartiniai, be miegamųjų yra svetainė, virtuvė, vienas arba du vonios kambariai, vidinis kiemelis, vietos, skirtos automobiliui.

Dar vienas būsto tipas - studio apartamentai (vienas kambarys kartu su nedidele virtuve ir dušas su tualetu). Kaina vėlgi priklauso nuo rajono ir tipo: vienvietis ar dvivietis - apie 500 - 700 eurų per mėnesį. Į kainą dažniausiai įeina šildymas ir šiukšlių išvežimas, papildomai moki už elektrą bei internetą (jeigu tau jis reikalingas, gali įsigyti už 43 eurus per mėnesį). Dažniausiai tokie apartamentai pačiame centre ir aplink jį. Informacija - iš nekilnojamo turto svetainės daft.ie.

Automobiliai

Gana padorų automobilį, ne senesnį kaip 2000 metų laidos, galima įsigyti kad ir už 500 eurų. Pigu, tačiau greičiausiai toks automobilis neturės techninės apžiūros pažymėjimo, norint ją gauti gali tekti pakloti nemažai pinigų trūkumų šalinimui. Todėl geriausiai ieškoti automobilio su techninės apžiūros pažyma. Taigi, pavyzdžiui, „Toyota Corolla“ (2001 metų, 1.4 variklis, 4 durų, mechaninė pavarų dėžė, techninė apžiūra iki 2015 m. gegužės mėnesio) kaina - 900 eurų, pasiderėjus parduotų už 800 eurų. Minusas tad, kad jos didelė rida - 169800 km. Informacija - iš donedeal.ie.

Naujesni automobiliai proporcingai kainuoja daugiau. Tačiau dar nereikėtų džiaugtis nusipirkus nebrangų automobilį. Jūs privalėsite kas mėnesį mokėti mokestį už automobilį valstybei, priklausomai nuo variklio darbinio tūrio. Taigi už mūsų išrinktąją „Toyota“ reikėtų mokėti dar 385 eurus kiekvienais metais, arba pagal kišenė galima mokėti už pusę metų arba už ketvirtį. Lentelėje nurodytos kainos iš tinklalapio.

Kitas privalomas dalykas, be kurio žūtbūt negalite pradėti važiuoti, yra automobilio draudimas. Kaina priklauso nuo jūsų bendro vairavimo stažo, taip pat nuo to, kiek metų vairuojate Airijoje, ar nedalyvavote eismo įvykiuose, automobilio variklio, gamybos metų ir pan. Naujai atvykusiam emigrantui gali tekti pakloti net daugiau nei 2000 eurų metams, žinoma, galima sumokėti pradinę įmoką ir toliau mokėti kas mėnesį. Tačiau prabėgus metams ir neturėjus eismo įvykių, draudimo kaina krenta kone perpus, po metų dar atpinga. Reikia nepatingėti perskambinti kelioms draudimo bendrovėms ir pasidomėti kainomis, jos gali smarkiai skirtis, netgi galima šiek tiek derėtis, jeigu žinai, kokios kainos yra kitose bendrovėse.

Benzino kainos pagal čia gaunamus atlyginimus nėra didelės, benzinas - 1,54 euro už litrą, dyzelinas 1,44 euro.

Atlyginimai

Minimalus darbo užmokestis Airijoje nuo 2011 metų liepos 1 dienos yra 8,65 eurai už valandą. Matematika paprasta, jeigu žmogus dirba visą etatą ir gauna minimalų užmokestį, jis už savaitę gaus maždaug 300 eurų (per mėnesį 1200 eurų). Skaičiuojame: dirbame kasdien po 8 valandas, darbuotojui priklauso dvi pertraukos po 15 min (už šią pertrauką darbdavys apmoka) ir 30 min (atskaičiuojama iš atlyginimo). Per savaitė gauname: 8 x 5= 40 - pertraukos 2,5 val = 37,5 val. X 8,65 = 324,38 eurai. Nuo šios sumos atsiskaičiuojami mokesčiai valstybei, taigi lieka apie 300 eurų.

Emigrantai Airijoje uždirba labai įvairiai, tikrai yra tokių, kas gauna ir nuo 10 iki 15 eurų už valandą ir dar daugiau. Tuomet situacija kur kas geresnė, per savaitė įmanoma uždirbti 400 - 600 eurų ir daugiau.

Atlyginimas Airijoje daugumoje įmonių mokamas kas savaitę, kai kuriose - kas mėnesį. Tačiau priklausomai nuo darbo sutarties, galite gauti fiksuotą atlyginimą ir jums gali tekti per savaitę dirbti 45 valandas, atlyginimas - maždaug 400 - 500 eurų per savaitę ir daugiau, žiūrint į tai, kokias pareigas užimate. Galiu pridurti, kad airiai darbščius lietuvius tikrai vertina.

Viešasis transportas

Lentelėje nurodyti autobusų įkainiai, jie priklauso nuo stotelių skaičiaus.

Ketinantiems emigruoti, tačiau neturintiems draugų ar pažįstamų čia, Airijoje, geriau to nedaryti. Nes pirmiausiai jūs net neišsinuomosite būsto, nes jums reikės rekomendacijos iš darbovietės arba buvusio nuomotojo bei nemažos pinigų sumos pradžiai, nes reikės sumokėti už du mėnesius į priekį.

Kitas dalykas - banko sąskaita. Be gyvenamosios vietos jos taip pat neatsidarysite. Socialinio draudimo numeris: jo taip pat negausite, jeigu neturėsite gyvenamosios vietos. Jau nekalbu apie darbo paieškas, kurios naujai atvykusiems būna labai sunkios ir dažnai beviltiškos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI skaitytojai dalijosi ne viena istorija apie tai, kaip jiems sekasi gyventi emigracijoje – buvo ir tokių, kurie džiūgauja, ir tokių, kurie svetimą šalį keikia.

„Manimi tikėjo tik tėvai. Išvykau su 40 svarų kišenėje, ir tūkstančio litų skola tetulytei už lėktuvo bilietus...“, - rašė DELFI skaitytoja Saulė, kuriai gyvenimas užsienio šalyje susiklostė sėkimingai. Pradėjusi nuo nulio, daug dirbusi ji sako gavusi ir diplomą viename geriausių universitetų Airijoje, ir aplankiusi tolimiausius pasaulio kampelius.

Tuo metu DELFI skaitytojai Linai gyvenimas viename populiariausių lietuvių emigracijos krypčių – Londone mieste – mielas nepasirodė. „Labai ir net labai stipriai pribrendo laikas grįžti namo. Esu jauna, pozityvi ir versli. Noriu daryti gera savo šavo šaliai, jaunai Lietuvos valstybei, kuri po 23 nepriklausomybės metų vis dar kenčia nuo senų sovietinių pažiūrų politikų ir korumpuotų valdininkų“, - rašo ji. Pavargusi kęsti nuolatinę tautinę diskriminaciją, nelygybę uždarbio klausimu ji panoro grįžti namo.

Teiraujamės Jūsų – papasakokite savo ar artimų žmonių istoriją: ar ji primena filmą ar košmarą, po kurio džiaugiatės vėl atsikėlę savo lovoje? Į kurią pusę pasikeitę gyvenimas išvykus? O gal jau grįžote ir niekada tėvynės žemės nebeplanuojate palikti?

Dalinkitės savo mintimis ir patirtimi el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Užsienis

Pasidalinkite savo mintimis ir patirtimi: