Vos atvažiavusi įsidarbinau drabužių parduotuvėje. Patobulinusi kalbos žinias ir įgavusi pasitikėjimo, pradėjau ieškoti kažko kito, šiek tiek rimtesnio. Įsidarbinau banke paprasta kasininke. Pradžia buvo sunki. Kiekviena diena buvo kova už būvį, nes niekas nenorėjo patikėti, kad šita užsienietė gali čia kažką mokėti.
Prireikė laiko ir labai daug pastangų, kad būčiau pripažinta kaip lygi tarp bendradarbių. Visą laiką iš manęs buvo reikalaujama daugiau ir elgiamasi griežčiau vien dėl to, kad esu iš kitos Europos šalies. Tie, kas pasakoja, kad viskas labai lengva, manau, šiek tiek meluoja. Man pradžia buvo sunki.
Gal jei būčiau ir dirbusi parduotuvėje, kur dauguma iš kitų šalių ir dirba, viskas būtų kitaip. O dabar norint dirbti rimtesnį darbą, teko pakovoti. Mano diplomas man pravertė pradžioje, tačiau reikėjo ir užsienyje mokslus finansų srityje baigti.
Pradėjus mokytis visi tik pasijuokė, kad va, kol šita čia egzaminus išsilaikys, tai šimtas metų praeis (egzaminai yra 8 ir mokomasi nuotoliniu būdu). Tačiau parodžiau, kad mes, užsieniečiai, ne iš kelmo spirti. Daug pastangų reikėjo, tačiau išlaikiau visus egzaminus ir gavau tą taip reikalingą vietinių pripažinimą ir diplomą. Su diplomu rankose buvau pakelta ir pareigose. Nuo banko kasininkes perėjau dirbti vyr. kasininke, o prieš porą metų pradėjau dirbti kaip investicinių produktų patarėja.
Buvo visko. Sunkių ir džiaugsmingų akimirkų, kai jaučiausi įvertinta ir stumiama tobulėti ir augti. Tikrai galiu pasakyti, kad buvo sunku išsikovoti vietą po saule. Tačiau dabar tie, kurie anksčiau iš manęs juokėsi, taip ir sėdi prie tos pačios kasos, o mano triūsas ir pastangos vis tik nenuėjo veltui. Tad tiems, kas galvoja važiuoti į užsienį (o gal ir apskritai visiems), patarčiau niekad nenuleisti rankų. Jei tiki, kad esi vertas daugiau nei šluota, stenkis siekti savo tikslų ir tikėk savimi. Sėkmės visiems, kur begyventumėte!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kalėdinis stalas – jau nukraustytas, o danguje seniausiai nebelikę fejerverkų pėdsakų – visi spėjo sugrįžti į įprastą ritmą, prie darbų. Skirtumas tik tas, kad vieniems pakako užverti namų duris ar sėsti į automobilį, o kitiems – lipti į lėktuvą, ir po švenčių vėl skristi namo. Svetur.
Esate tie, kuriems taip pat teko palikti artimus žmones, susikrauti lagaminą ir vėl keliauti į kitą šalį ar net žemyną? Norite pasidalinti savo istorija ir duoti atkirtį visiems, kurie išvykusius vadina išdavikais? Galite papasakoti, koks iš tiesų yra tas gyvenimas svetur, ir patarti dvejojantiems, ar verta bent trumpam išvažiuoti?
Prašome Jūsų – pasidalinkite patirtimi, patarimais ir požiūriu.
Jūsų minčių laukiame iki sausio 19 d. el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“.
Konkurse galite dalyvauti trimis būdais – siųsdami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“, ar naudodamiesi nuorodomis žemiau. Nepamirškite nurodyti el.pašto adreso!
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti čia:
Taisyklės:
1. Konkursas vyksta nuo nuo sausio 13 d. iki sausio 26 d.
2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;
3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a 2015 m. sausio 27 d. burtų keliu iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.
4. Konkurso prizas – M. Anušauskaitės ir G. Jord knyga „10 litų“.
5. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.