aA
Neslėpsiu, kad naujienomis iš Lietuvos domiuosi kaskart vis rečiau. Kartais paskaitau internetinę lietuvišką spaudą ir komentarus įvairiomis temomis. Paskutiniu metu pastebėjau, jog ypatingai aršiai diskutuojama dvigubos pilietybės tema. Tam įtakos, ko gero, turi artėjantys rinkimai ir organizuojamas referendumas šiuo klausimu.
Emigrantė tvirtai apsisprendė nebegrįžti į Lietuvą: man tikrai nebeatrodo normalu taupyti šildymui
© Shutterstock

Teko skaityti gana aršiai nusiteikusių lietuvių komentarus prieš dvigubą pilietybę ir apskritai prieš emigrantus. Žmonės pyksta, kad emigrantai, išvykę iš Lietuvos ir mokantys mokesčius kitoje valstybėje, atvyksta gydytis į Lietuvą ar naudojasi kitokiomis paslaugomis. Daugelis mano, kad emigrantai neprisideda prie Lietuvos gerovės ir juo labiau nenusipelno dvigubos pilietybės. Ar aš esu už dvigubą pilietybę? Sunku atsakyti. Tiesiog norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir ką man reiškia pilietybė.

Gyvenu užsienyje jau dešimtmetį. Išvykau studijų tikslais, vedama noro įgyti tarptautinės patirties bei pažinti kitas kultūras. Taip susiklostė, kad baigusi studijas pradėjau dirbti toje šalyje. Niekada neatmečiau galimybės grįžti į Lietuvą ir dirbti čia. Taip pat niekada nesiskundžiau gyvenimo sąlygomis Lietuvoje ar galimybių stoka. Siekiau savo tikslų sunkiu darbu ir atsidavimu.

Mūsų šeimai gana sunkiai sekėsi sudurti galą su galu, nors dirbo abu iš tėvų. Taip pat papildomai turėjome savo ūkį, kur dirbome visi, taip prisidurdami prie šeimos biudžeto. Grįžusi po pamokų padėdavau tėvams dirbti ūkyje, o po to, iki vėlumos ruošdavau namų darbus. Namie buvo griežta disciplina, pirmiausia darbas ir mokslai, visa kita kada nors... Visas vasaras taip pat praleisdavome dirbdami darže ir ūkyje. Nepaisant to, buvau laiminga. Tiesiog buvo toks gyvenimas ir visa tai atrodė normalu. Kartais (kas pora metų) išvykdavome atostogų į Palangą ar Šventąją. Oi kaip laukdavome šitų kelionių! Dažniausiai važiuodavome su mamos darbu (profsąjungos organizuojamomis kelionėmis). Kaip suprantate, tokios kelionės būdavo low cost, bet mums tai reiškė labai daug. Apsistodavome tipiškuose to meto mediniuose nameliuose, kempinguose. Aišku, valgyti veždavomės iš savo daržo, nes apie kavinės maistą galėdavome tik pasvajoti. Bet tai būdavo mūsų super atostogos!

Baigusi vidurinę mokyklą įstojau į Klaipėdos universitetą. Ačiū Dievui, gavau valstybės finansuojamą vietą. Kaip suprantate, mano šeima negalėjo išleisti manęs į mokslus, todėl turėjau pasirūpinti savo ateitimi pati. Stipendija buvo labai maža, kad neužtekdavo susimokėti net už bendrabutį. Aišku, labai džiaugiausi, kad pasisekė gauti bendrabučio kambarį (trivietį). Bendrabutis nebuvo geriausios būklės: neveikė šaldytuvas, lindo spyruoklės iš lovos, neužsidarė langai, ilgos eilės į bendrą dušą ar virtuvę. Dabar, kai prisimenu,, manau, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose tikrai geresnės sąlygos. Nepaisant to, buvau be galo laiminga, nes siekiau savo tikslo ir viena iš mano svajonių buvo studijuoti. Greitai susiradau padavėjos darbą, kad turėčiau iš ko pragyventi ir baigti studijas universitete. Nebuvo lengva, dirbdavau beveik kasdien ir daug valandų, tekdavo praleisti paskaitas, o ir egzaminams reikėjo rimtai ruoštis. Tačiau jokie sunkumai nenugalėjo mano svajonių ir ryžto. Vieną dieną nusprendžiau sudalyvauti konkurse ES stipendijai ir vietai užsienio universitete gauti. Ir mane priėmė. Taip ir išvykau.

Čia sekasi visai neblogai. Dirbu mėgstamą darbą, įkūriau savo verslą. Taip pat turėjau galimybę dirbti mados pasaulyje, kur mano veidas puošė madų žurnalų viršelius ir TV ekranus. Įgijau daug patirties, sutikau įdomių žmonių. Apkeliavau pusę pasaulio. Nors gyvenu tikrai laimingą ir įdomų gyvenimą, vis prisimenu Lietuvą ir pagalvoju: gal laikas grįžti? Visai neseniai rimtai pradėjau svarstyti tokią galimybę ir pradėjau domėtis, ką gi galėčiau veikti Lietuvoje? Kaip galėčiau prisidėti prie Lietuvos gerovės? Susisiekiau su keletu Lietuvos įmonių, kurioms galėtų būti įdomi mano patirtis. Taip pat pradėjau domėtis programa work in Lithuania. Tačiau nesulaukiau nei vieno atsakymo. Niekas nebuvo suinteresuotas mano grįžimu. Ar tos programos, skatinančios emigrantus grįžti į Lietuvą, tikrai veikia? Ačiū Dievui, kad neskubėjau. Tada pradėjau galvoti: kas gi mane traukia į Lietuvą? Ką ten palikau? Žinote, kaip sakoma: savas šūdas visada skaniai kvepia. Tai taip ir su ta Lietuva.

Turbūt iš tiesų, šuo ir kariamas pripranta. Gyvenant užsienyje pagaliau atsivėrė akys, pradėjau mąstyti kitaip. Ar tikrai yra normalu aukoti savo vaikystę dėl geresnio gyvenimo? Ar normalu studentišką gyvenimą gyventi kalinio sąlygomis? Nežinau, gal per tuos dešimt metų daug kas pasikeitė. Bet kai grįžtu į Lietuvą vis dar matau pensininkus vos išgalinčius nusipirkti duonos ir kruopų. Ir ačiū Dievui, kad kai kurių pensininkų vaikai dirba užsienyje ir parsiunčia jiems keletą papildomų eurų. Man atrodo normalu dirbus visą gyvenimą turėti bent orią senatvę, bet Lietuvoje taip nėra. Kažkur mačiau palyginimą apie užsienio ir Lietuvos pensininkų laisvalaikį: užsienio pensininkai keliauja, o Lietuvos žiūri pro langą. Man tikrai neatrodo normalu, taupyti šildymą ir vandenį, pabaigus studijas gyventi bute su 5 nepažįstamais žmonėmis. Gal kai kas piktinsis, kad Lietuvoje taip nėra ir kad jie labai gerai gyvena. Be abejo, yra gerai ir laimingai gyvenančių Lietuvos žmonių, bet aš kalbu būtent apie vidurinę klasę. Ir jai iki europinio lygio dar labai toli.

Grįžtant prie dvigubos pilietybės, manau, kad man užteks vienos. Ką man reiškia pilietybė? Tai valstybės rūpinimasis savo piliečiais, socialinių garantijų ir oraus gyvenimo užtikrinimas. Šalyje, kurioje gyvenu, rūpinamasi visais piliečiais, tiek gyvenančiais šalies viduje, tiek svetur. Neseniai vienos lietuvės sūnus žuvo užsienyje. Moteris jau senyvo amžiaus ir daugiau vaikų ir artimųjų neturėjo. Niekas iš Lietuvos valstybinių institucijų jai nepadėjo parsigabenti sūnaus palaikų. O toks pat atvejis buvo nutikęs, valstybėje, kurioje gyvenu. Šalies valdžia pasirūpino visais reikiamais dokumentais, apmokėjo ne tik palaikų pargabenimą, bet ir mirusiojo artimųjų viešbučio išlaidas. Deja, Lietuvos ambasados ir konsulatai užsienyje užsiima tik antspaudų dėliojimu (beje, ne už dyką) ir pramoginių renginių organizavimu. Žinote, man svarbiau yra žmogiškumas ir pagalba sunkiu momentu iš savo šalies, nei lietuviški Užgavėnių šokiai ir cepelinų valgymo šventės. Taip kad renkantis pilietybę, ko gero, pasirinksiu tos šalies, kuri manimi rūpinasi. Kaip sakoma, ir varge, ir džiaugsme.

Lietuvos politikams norėčiau pasakyti, kad atsipeikėtų ir pradėtų dirbti Lietuvos labui iš tikrųjų. Dirbkite tų lietuvių labui, kurie dar gyvena Lietuvoje. O emigrantams, manau, tikrai nereikia patriotinių šou. Ir prašau, vėliau neprisiminkite ir nekabinkite garbės medalių lietuvių kilmės režisieriams, menininkams, mokslininkams, garsiems visuomenės veikėjams. Nes jie jau seniai ne lietuviai ir, deja, ne Lietuva jiems padėjo siekti jų tikslų ir svajonių.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(290 žmonių įvertino)
4.5517

Įtarimas apie didelį vaikino melą kilo dėl vienos detalės – patikrinti nebuvo sunku (26)

Susipažinau su vyru. Pažintis, kaip ir dabar įprasta, įvyko internete . Po kurio laiko...

Statybininkai nugirdo moters pokalbį su kolege: po jų komentaro norėjau prasmegti skradžiai (33)

Turiu pasiūlymą visiems: prieš pradėdami kalbėti įsitikinkite, kad esate tik su tuo, ko norite...

Vaikų pasiėmimas iš darželio vos nesibaigė tragedija: tų akimirkų gailėsiuosi visą gyvenimą (8)

Vaikus iš darželio pasiimu kiekvieną dieną, bet to karto nepamiršiu niekada. Kaskart prisiminusi,...

Po Agnės skandalo su kaimynais vilnietis papasakojo apie kelis metus trunkantį cirką: būna dar blogiau (177)

Agnės istorija tikrai yra žavi, tačiau galiu pasakyti, kad būna dar blogiau. Prieš keletą metų...

Avarinės situacijos metu išvydusi, kas sėdi prie raudono automobilio vairo, moteris apstulbo (60)

Deja, tenka pripažinti, kad kai sėdžiu prie vairo, ne visada būnu užsiėmusi tik vairavimu. Teko...

Top naujienos

Skandalingas policijos tyrimas: po svaiginančios šlovės pramogų pasaulyje – gėdingas nuopolis (59)

„DJ mokykla – tai ne tik galimybė gauti mokymų pradmenis, bet ir įsitraukti į pramoginę...

Aistė Žebrauskienė | D+

Geidžiamiausi darbdaviai ir tūkstančius siekiantys atlyginimų skirtumai: kai kur situacija – paradoksali

„Sodrai“ pradėjus skelbti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus, kai kuriose didelėse Lietuvos...

Vytenis Miškinis | D+

Vieno žymiausių Lietuvos mafiozo nužudyme – mįslingo milijonieriaus šešėlis

Prieš 7 metus Lietuvą sudrebino mafijos laikus primenantis nusikaltimas – 4 šūviais nužudytas...

Po akistatos Ženevoje – vienareikšmis vertinimas: Bidenas gavo tai, ko norėjo (352)

Trečiadienį Ženevoje įvyko Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimas. Teigiama, kad susitikime...

Itin saulėtas ir sausas: šeštadienis atneš net +33 laipsnių kaitrą (10)

Šeštadienio diena orus lems po truputį tolstantis anticiklonas. Diena vis dar bus saulėta ir...

Daug greičio ir taškų: puolime spindėjusi rinktinė pergalingai pradėjo kontrolinių testų ciklą (159)

Penktadienį vakare Lietuvos krepšinio rinktinė stojo į pirmą kontrolinį testą ruošiantis...

Nėščią žmoną ir dvi dukreles nužudęs monstras teigia tai padaręs iš meilės kitai: ji net susisiekė laiškais (39)

Moteris , dėl kurios Chrisas Wattsas išžudė savo šeimą, vėl su juo susisiekė. Kaip teigia už...

Klampus britų derbis baigėsi be įvarčių (61)

Penktadienio vakarą legendinį „Wembley“ stadioną drebino net ketvirtį amžiaus lauktas Europos...

Vairuotojas skaudžiai pamokė bendrovę, į kurios aikštelę po avarijos policija uždarė automobilį (111)

Po avarijos apgadintą automobilį griovyje palikusio ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusio...

Pasaulio vicečempionai neįtikina: vos išnešė kailį prieš čekus (3)

Penktadienio vakarą startavo antrasis Europos futbolo čempionato turas D grupėje. Glazge vykusiame...