Koviniu sportu užsiimu nuo mažumės, koviausi nemažai kovų. Tikrai ne visas jas laimėjau, tačiau ne visas jas ir pralaimėjau. Keletas traumų ir kitos veiklos pasirinkimas nutraukė aktyvų sportą, vis dėlto kelerius metu teko dirbti ir treneriu, kur dar geriau supratau visą kovinio sporto „virtuvę“. Visada domiuosi kovinio sporto renginiais ir kovas žiūriu ne atsilošęs krėsle, bet prilipęs prie ekrano, norėdamas įžvelgti kovotojų klaidas, kovos dinamiką ir, žinoma, susidaryti savo nuomonę apie kovos baigtį.
Taigi, apie „King of Kings Bushido Heroes Series 2014“. Bendras vaizdas iš pirmo žvilgsnio neišsiskiria iš kitų tokio tipo renginių, tačiau svarbiausia yra kovos, kurių lygis tikrai nėra toks, kokį pristato renginio organizatoriai. Visiems yra skelbiama, kad „Lietuvos geriausi kovotojai susitiks ringe su stipriausiais kovotojais iš viso pasaulio“. Su stipriausiais kovotojais pasaulyje šie lietuviai galėtų susitikti bet kur, tik ne ringe, ir tai galėtų paprašyti tik autografo. Galima retrospektyviai „perbėgti“ per renginio kovas, kurias žiūrėti man buvo kartais netgi nemalonu.
Herkaus Lukošiūno ir lenko Piotro Trzesniewskio kova buvo statiška ir techniškai neaukšto lygio. Tą tikriausiai galima paaiškinti kovotųjų nedidele patirtimi, tačiau labiausiai šokiravo teisėjų sprendimas – lygiosios. Tai – Lenkijos atstovo „apiplėšimas“ ir „pašalpa“ lietuviui. Be to, tokioje situacijoje turėjo būti skiriamas papildomas raundas, bet tikriausiai buvo pastebėta, kad papildomas raundas tikrai bus ne lietuvio naudai, todėl pasirinkta „ištraukti“ lietuviui lygiasias.
Jouou Date (Japonija) kova prieš Karolį Buslį. Kova vyko pagal MMA Bushido taisykles. Aiški japono pergalė papildomo raundo metu trikampiu smaugimu. Nors galėtų būti spekuliacijų dėl papildomo raundo paskyrimo, tačiau aš noriu, kad įsidėmėtumėte tik tiek – MMA bušido taisyklės ir papildomas raundas.
Įdomi buvo Karolio Liukaičio kova prieš Matthiasą Ibbsą (Olandija), o tiksliau – teisėjų sprendimas. Pirmuosius du kovos raundus verta „atiduoti“ lietuviui, tačiau trečiasis raundas buvo olando naudai. Jo metu jis Karolį pasiuntė į nokdauną. Pagal priimtą K-1 praktiką skaičiuojant taškus pirmas ir antras raundai 10:9 įvertinti lietuvio naudai, o trečiasis – 8:10 olando naudai (8 Karoliui už patirtą nokdauną). Taigi, jeigu mokama skaičiuoti, tai – lygiosios (28:28), ir turėjo būti skirtas papildomas raundas.
Tomas Putinauskas jau per keletą sekundžių smaugimo veiksmų laimėjo prieš Jurijų Višnevskį. Sugebėjau rasti latvio kovų istoriją – įdomu. Iš 8 kovų laimėtos vos 3. Sunku tokį kovotoją pavadinti stipriu priešininku patyrusiam Tomui. Tikriausiai buvo tikimasis pamaloninti susirinkusiuosius gražiu lietuvio pasirodymu.
Kita kova buvo lyg pasityčiojimas. Su visa pagarba Kęstučio Smirnovo sportinei karjerai buvo graudu žiūrėti kaip kažkada pajėgius priešininkus nugalėdavęs Kęstutis kaip įbestas stovi nuleidęs rankas. Norvegas, nors ir neturėdamas didelės patirties, o gal ir kiek prisibijodamas Kęstučio įrašų biografijoje nebuvo aktyvus, bet daug geriau pasirodė. Nesuprantamas ringo teisėjo sprendimas pakelti kovotojus iš parterio, kai norvegas buvo pradėjęs skausmingą rankos laužimą, geriau žinomą kimuros pavadinimu. Po kovos šokiravo teisėjų verdiktas. Pirmiausia dėl to, kad pergalė nebuvo skirta norvegui, tačiau dar labiau nustebino lygiosios. Atsimenate japono Jouou Date ir Karolio Buslio kova, kuri vyko pagal tokias pačias bušido MMA taisykles ir buvo paskirtas papildomas raundas? Čia buvo paskelbtos lygiosios be papildomo raundo... Ironiška, bet Bušido federacija tikriausiai negalėjo išleisti Kęstučio Smirnovo į pensiją, patyrusio pralaimėjimą.
Igno Baryso ir Date Kazuki (Japonija) kova nepaliko gero įspūdžio. Ignas pirmame raunde sugebėjo tiksliai smūgiuoti, Date, kaip įprasta japonams, siekė kovą pervesti į parterį. Noriu pabrėžti, kad Date yra tik 18 metų, jis savo profesionalioje karjeroje turėjo vos vieną pergalę, tris pralaimėjimus ir keturias lygiąsias. Kovos metu Ignas neparodė didelio pranašumo, o ėjimas į parterį buvo tik galimybė pasiilsėti, nes ten Ignas visiškai vieno nenuveikė.
Ovacijos arenoje kilo po Remigijaus Morkevičiaus nokauto ispanui Juan Martinez. Akį rėžė ne vien didelis kovotojų meistriškumo skirtumas, bet ir ringo teisėjo klaidų virtinė. Buvo kovojama pagal „King of Kings“ taisykles, todėl susikibus („klinčo“ metu) yra galimas tik vienas smūgis keliu. Pirmajame raunde Remigijus, atrodė, tokios taisyklės buvo niekada negirdėjęs, o teisėjas neskyrė nė vieno įspėjimo. Tik antrajame raunde, kada ispanas buvo jau ne pačios geriausios būklės kovoti, Remigijui buvo skirtas įspėjimas. Ir vėl ironiška... Nokautas pasiektas neleistinu antru kelio smūgiu „klinče“.
Neblogą įspūdį paliko jaunasis Martyno Jasiūno pasirodymas, taip pat Deivido Danylos bei Stanislav Renicos kova, kur net ir teisėjai negalėjo padėti lietuviui, nes ir taip viskas buvo aišku. Kitas lietuvis Martynas Dainius sunkiai po tikrai vidutiniškos kovos, bet buvo vertas pergalės prieš lenką Janą Lodziką. Gerą įspūdį paliko Sergėjau Moslabojavo kova prieš moldavą Pavel Voronin ir pergalė nokautu.
Geriausia vakaro kova įvardinčiau Tado Jonkaus ir Jordann Pikeur pasirodymą. Šioje kovoje galima buvo stebėti technišką, patirtį turinčių kovotojų susirėmimą. Gerą įspūdį tikriausiai sukėlė ir prieš tai buvusios blankios kovos, tačiau čia buvo tai, ką ir norėjau pamatyti, – kovą. Pasibaigus trims raundams, Tado pergalė nesukėlė abejonių ir buvo verta garsiausių aplodismentų.
Vertinant visą renginį, jis nepaliko gero įspūdžio, o tik nusivylimą. Bene daugiausiai kritikos į organizatorių pusę skrieja dėl kovų lygio, lietuvių protegavimo ir reklamos. Pristatant renginį, nuolat yra kartojama, kad ringe susikaus Lietuvos kovotojai su stipriausiais priešininkais iš viso pasaulio. Tai tikrai juokina... Teisybė tokia, kad Lietuvos kovotojams yra atvežama trečiarūšių kovotojų, o po to džiaugiamasi lietuvių pergalėmis, kurios kelia daug abejonių. Ringo teisėjų profesionalumas neaiškus, o šoniniai teisėjai ryškiai „nuteisėjauja“ Lietuvos kovotojų naudai. Susidaro įspūdis, kad žiūrovams tai patinka. Tai yra dar viena problema.
Žiūrovai (dauguma jų) Lietuvoje nėra gerai susipažinę su tokiu sportu ir negali įžvelgti organizatorių klaidų ir formuojamų kovos baigčių. Jiems tiesiog reikia efektingo vaizdo ir geriausia – su Lietuvos atstovo pergale. Yra nemalonu žiūrėti į alumi besigirdančius ir „užmušk“, „žudyk“, „duok į galvą“ rėkančius „kovinio sporto mylėtojus“. Netgi teko matyti vieną, kurį, nesulaukus renginio pabaigos, iš salės išvedė draugai stipriai padauginusį.
Tiems, kurie tikrai domisi ir mėgsta kovinį sportą, verta paieškoti alternatyvų, o jų galima rasti. Lietuvoje vyksta kitų įdomių turnyrų ir kovų narve, kurių organizatoriai nesisklebia parodysiantys pasaulinio lygio kovas, tačiau man jos dažnai būna kovingesnės, įdomesnės negu „Bushido Heroes“. Aukščiausio lygio kovos, suprantantys kovinį sportą žmonės pritars, yra už Atlanto. „UFC“ (Ultimate Fighting Championship) yra tai, ko laukia milijonai kovinio sporto sirgalių visame pasaulyje. Ten yra viskas: technika, kovingumas, efektingumas ir emocijos.
Taigi, viską susumavus po „King of Kings Bushido Heroes Series 2014“ renginio, nusprendžiau daugiau neiti į šiuos turnyrus, nes per daug myliu šį sportą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI komentaro pasiteiravo Bušido federacijos:
„Labai dėkojame už informaciją. Mūsų giliu įsitikinimu tai yra mūsų konkurentų Lietuvoje nešvarus žaidimas, bei paprasčiausias lietuviškas pavydas. Šis, jums laišką rašantis, žmogus visiškai nieko nenusimano bušido sporto šakos taisyklėse, o tuo labiau neturi net žalio supratimo apie sportininkų reitingus visame pasaulyje. Galiu užtikrinti, jog turnyro teisėjavimas buvo aukščiausio lygio.
Manau, jog patys buvote šiame renginyje ir viską matėte savo akimis. Po šio renginio mūsų organizacija sulaukė tik teigiamų atsiliepimų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio kovos menų sporto atstovų. Žemiau pridedu nuorodą su mūsų „Facebook“ paskyroje rastu komentaru, kurį rašo nusimanantis kovose žmogus.“, – komentavo Bu6ido federacijos prezidentas Donatas Simanaitis.
Jo pateiktas komentaras – Sauliaus Bagdono (kalba beveik netaisyta):
„Kadangi dar esu šiek tiek susijęs su dvikovinėmis sporto šakomis, norėčiau labai trumpai parašyti apie vakar Lietuvą Siemens arenoje sudrebinusį Bushido turnyrą. Nediskutuosiu apie vieno ar kito atleto pasirodymus, nes nesu šio sporto ekspertas. Noriu pagvildenti kitus dalykus.
Jau gerklėje stovi negatyvūs lietuvių runkelių komentarai DELFI ir kituose portaluose. Kaip taisyklė, pasibaigus turnyrui, Lietuvos bušido federacija su Donatu Simanaičiu priešakyje yra remiama prie sienos dėl „lavonų“ oponentų iš kitų valstybių, skurdaus teisėjavimo ir apskritai suknisto viso renginio!
Suknisto? Jau eilė metų, kaip organizatoriai sugeba iš visos šalies pritraukti kelis tūkstančius žiūrovų ir jų nemažėja. Paskutiniame renginyje sale buvo pilnut pilnutėlė. Tiesiogiai kovas transliavo daugiau nei 120 šalių televizijos! Tai ko važiuojat ten, jei taip viskas blogai?! Pasak kai kurių tų pačių žiūrovų, visi per kelis metus pries lietuvius kovoję oponentai yra „gaidžiai“, „buduliai“, „bulviakasiai“ ir t.t.
Neretai pasigirsta įsakymai atvežti „Bellator“, „UFC“ ir kitų lyderiaujančių pasaulio organizatorių kovotojus, kurie, pasak „ekspertų“, parodytų mūsų Morkevičiams, Maslobojevams ir kitiems kur kojos dygsta. Taip, visi pyksta, kad atkeliaujantys ringo asai deklaruojami kaip pasaulio čempionai. Yra jie ar ne, man nesvarbu, nes planetoje egzistuoja šimtai organizacijų, kurios turi savo pasaulio čempionus, diržus ir reitingus. Tai yra sporto/verslo dalis ir dviračio niekas neišradinėja. Paprasčiausiai prisitaiko sau ir važiuoja olimpo link.
Ar supranta tie pigaus alaus ekspertai, kad egzistuoja kontraktai, pajėgumų kontrastai ir galimybės vieną ar kitą žvaigždę įkalbėti atvykti į labai svarbią MMA pasaulyje valstybę kaip Lietuva? Nemanau. Taip, ir teisėjavimas visada yra korumpuotas, lietuviai traukiami už kojų ant pjedestalo bet kokia kaina.
Jūs neįsivaizduojate patys, kaip dažnai, tarkim boksininkai, nukarūnuojami užsienio šalies ringuose. Bet kokio kalibro varžybose (Olimpiada, pasaulio čempionatai, kaimo turnyrai). Natūralu, kad namuose vietiniai sportininkai visuomet yra „patraukiami“. Tai norma visur. Nuvyk į Serbiją, Olandiją ar Korėją.
Nepažįstu nei vieno iš LBF organizatorių, bet jaučiu jiems didelę pagarbą už nesveiką renginį, kuris vyksta kiekvieną metą ir sugeba susodinti tūkstančius šiknų į areną. Džiaukimės, kad Lietuva vis įsegama į labai margą dvikovinių sporto šakų žemėlapį!
Mokykitės iš jų ir jei manote kitaip, ateikite ir padarykite dar geriau. Atsivežkite Gracie klaną, Silvas, Fedorus ir parodykite pasauliui kaip reikia dirbti.“