Prie laiško pridedu nuotrauką, kurioje užfiksuotą situaciją matau neretai – juodus rūkstančius dūmus ir atidarytą variklio dangtį. Meras giriasi, kad užsakė daugiau nei 200 troleibusų, kai net apie 60 proc. miesto autoparko sudaro dyzeliniai autobusai.
Esu ne kartą vėlavęs į man svarbius susitikimus būtent dėl autobusų ar troleibusų gedimo (kartais kaip keleivis, o kartais kaip spūstyje stovintis vairuotojas). Pasigūglinau – apie 67 proc. nepavykusių reisų būna dėl troleibusų ir autobusų gedimo, todėl daugiau nei du tūkstančiai keleivių per dieną(!) patiria nepatogumus.
Europa siekia (ir visai sėkmingai, turiu pasakyti) uždrausti dyzelinius variklius, kaip neekologiškus ir teršiančius miestą. Ką mes dėl to darome? Nieko.
Apie troleibusų modernumą net nekalbu. Jei keli USB lizdai yra inovacijos, tai meras ir jo komanda gyvena praeityje. Nauji troleibusai nuo senų skiriasi tik gamybos metais ir patikimumu. Bet vilniečiams jie nieko naujo, patogesnio, modernesnio neatneš.
Keista, kad nuo pat Remigijaus Šimašiaus kadencijos pradžios neišgirdau nei vieno pasiūlymo, kaip modernizuoti Vilniaus autoūkį, kaip išspręsti spūsčių problemas, kaip sumažinti gedimų, vėlavimų skaičių. Iki šiol. Vos tik prasidėjo kova dėl mero posto, prasidėjo viešųjų ryšių akcija, kaip nuo šiol bus gerai.
Paaiškinkite man, kam išleisti tiek pinigų užsakomiesiems straipsniams ir baneriams, kaip viskas bus gerai, vietoje to, kad tuos pinigus investuotų į infrastruktūros gerinimą?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Atsidūrėte panašioje situacijoje? Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.