aA
Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina momentas, kai tenka susidurti su artimo žmogaus netektimi. Nors tai jau savaime skaudus gyvenimo įvykis, dar blogiau būna, kai tenka nukentėti ir nuo tų, kurie turėtų pagelbėti šią skaudžią valandą, o ne dar labiau įskaudinti.
Laidotuvės
© Shutterstock

Kalbu apie tuos, kuriems mirusieji ir jų išlydėjimas amžino poilsio vieton yra darbas – apie laidojimo namus. Spaudoje ne kartą teko skaityti, koks tai pelningas „biznis“, kai medikai ar pareigūnai iškviečia konkrečius gedulo namų atstovus. Tą jautrią akimirką, kai mirusiojo artimieji skendi ašarose ir bando suvokti, kad jų artimas žmogus mirė, kažkodėl atvyksta suinteresuotos įstaigos katafalkas ir paima mirusįjį. Be jokios pasirinkimo teisės artimiesiems patiems išsirinkti šarvojimo vietą. Su tuo cinizmu susidūrėme ir mes.

Mama mirė naktį, miegodama – nuo ją kamavusių ligų ir visą gyvenimą vartotų vaistų pavargo plakti širdis. Ryte, radę mirusią Mamą iškvietėme policijos pareigūnus ir medikus. Buvo konstatuotas mirties faktas. Ir štai nuo šios vietos prasideda nemaloni istorija, apraizgyta melagystėmis. Greitosios medicinos pagalbos vairuotojas artimiesiems duoda lapelį su parašytu telefono numeriu, kuriuo reikia pasiskambinti, kad mirusiąją išvežtų ir paruoštų šarvojimui. Paklaustas, ar paskambinus šiuo telefono numeriu, kūnas bus nuvežtas į morgą, patikina, kad taip. Telefono numeris yra tik vienas, tad akivaizdu, kad artimieji šiuo melu patiki ir skambina nurodytu numeriu. Staigiai prisistato automobilis, kūną išsiveža. Ir tada išaiškėja, kūnas išvežtas visai ne į morgą, kaip buvo pažadėta. Ir dar išaiškėja nemaloni tiesa: kūną išvežti galima greitai, o atsiimti – sunku.

Kūnas atsiduria vienuose Mažeikių laidojimo namuose. Kol artimieji bando šių laidojimo namų atstovui paaiškinti, kad jie neplanuoja velionės šarvoti minėtuose laidojimo namuose, vyksta pačių geriausių pasaulio derybininkų aplodismentų vertas pokalbis. Šių laidojimo namų atstovai primygtinai kviečia atvažiuoti ir savomis akimis įsitikinti, kad jų šarvojimo salė patiks. Deja, ne visų skoniai sutampa. Artimiesiems nepatinka salė. Ir ką išgirstame? Nepatinka salė – pasiimkite mirusiąją ir važiuokite, kur tik norite. Nenorite? Prašote palaikyti per naktį, kol kūną atvyks paimti kitų laidojimų namų atstovas? Žinoma, bet tokiu atveju duokite ir mums uždirbti – pirkite iš mūsų karstą, drabužius, kūno sutvarkymo ir paruošimo paslaugą. Sakyčiau – iki šios vietos viskas logiška. Tai yra pelno siekianti organizacija, kurios tikslas – generuoti pinigus. Artimieji sutinka su šiomis sąlygomis.

Kitą dieną laukiame šarvojimui atvežamos Mamos į tuos Mažeikių laidojimo namus, kuriuos pasirinkome patys. Pasirinkome ne dėl to, kad jie mus kažkaip papirko ar saldžiais pažadais apžavėjo. Ne. Pasirinkome dėl to, kad įsitikinome jų profesionalumu, kai gražiai sutvarkė prieš metus po sunkios ligos mirusį Tėtį.

Jie savo darbą atliko nuoširdžiai ir kokybiškai – Tėtis karste atrodė tiesiog kaip miegantis.

Tad kitą dieną sulaukiame Mamos kūno, kuris atvežamas karste. Sumokami pinigai už suteiktas paslaugas. Atveriame karstą ir išsigąstame. Kyla mintis, kad kažkas tiesiog piktai pajuokavo. Mama tik aprengta, sušukuota, truputį papudruota. Visos kitos procedūros neatliktos. Vaizdas baisus. Nesivelsiu į smulkmenas, bet kyla klausimas: kodėl laidojimo namai kaip maitvanagiai čiumpa velionį, pasižada jį sutvarkyti, aprengti, paruošti šarvojimui, kad atrodytų estetiškai, paima užmokestį, bet tų įsipareigojimų neįvykdo? Norisi retoriškai paklausti šių laidojimo namų direktoriaus: ar Jums patiems būtų malonu žiūrėti į karste gulintį savo artimą žmogų, kurio išvaizdą, praėjus parai po mirties, jau stipriai paveikė po mirties vykstantys procesai? Jų galėjo ir nebūti, jei būtumėte kūną tinkamai sutvarkę. Nereikia būti mediku, kad suprasti, jog seno žmogus kūnas, kuris šarvojamas porą dienų (nes kitaip į laidotuves nespės artimieji iš kitų šalių) turi būti paruoštas , kad artimiesiems nebūtų dar skaudžiau žiūrėti į karste gulintį artimąjį.

Minėtų laidojimo namų direktorius kratosi atsakomybės ir aiškina, kad velionė tinkamai paruošta šarvojimui. Tebūnie tai jo sąžinės reikalas, nors mums ir labai skaudu dėl tokio ciniško požiūrio. Mirusiąją teko vežti sutvarkyti į kitą įstaigą. Deja, po mirties buvo jau praėjusi para, ir mes patys puikiai supratome, kad net po šių gelbėjimo procedūrų Mama karste neatrodys mieganti, kaip kad prieš metus atrodė Tėtis...

Koks šios istorijos moralas? Niekada nepasitikėkite asmenimis, kurie, naudodamiesi Jūsų sielvartu ir nesugebėjimu tą akimirką logiškai mąstyti, kiša Jums į rankas popierėlį su parašytu telefono numeriu. Laidojimų namų biznis yra labai pelningas, o konkurencija tokia nuožmi, kad kartais paminami žmogiškumo principai. Ir nesvarbu, kas tu – ar meluojantis ir dėl to nė kiek neraudonuojantis greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, ar laidojimo namų direktorius. Tik čia, skirtingai, nei pvz. apsinuodijus čeburėku, niekam nepasiskųsi. Nes mirusieji nekalba. Skauda tik artimiesiems – ne tik dėl artimojo netekties, bet ir dėl tokių įstaigų cinizmo palydint mylimą žmogų į jo paskutinę kelionę.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Panevėžietę pažemino taksi vairuotojo komentaras (112)

Istorija labai paprasta. Apie Panevėžio taksistų kultūrą.

Skaitytojo verdiktas: privalome mažinti valdžios aparatą (24)

Paskaičius straipsnį ir komentarus apie Registro centrą man kyla keletas įtarimų. Registrų...

Atviras dvyliktokės laiškas: bijau, kad niekur nebeįstosiu (135)

Esu paskutiniuosius metus gimnazijoje žingsniuojanti abiturientė. Šis tekstas nėra skirtas...

Vyro elgesys su žmona sporto klube sukrėtė lankytoją (103)

Vakare sporto klube, sėdėdamas prie registratūros, išgirdau triukšmą ir greitu žingsniu iš...

Emigrantė papasakojo, kodėl bijo grįžti į Lietuvą: šis įstatymas gali atrišti piktavaliams rankas (85)

Gerb. Prezidente, Lietuvos Seimas yra tautos išrinktas ir jūsų pareiga jai padėti, bet paskutinių...

Top naujienos

Miunchene – Krampuso viršus: kaip „Žalgirio“ vyrus sprukti privertė vokiškas siaubūnas pažymiai žaidėjams (1)

Kauno „Žalgirio“ vyrai antrą sezoną iš eilės iš Vokietijos savo gerbėjams lauktuvių...

Stebi Rusijos samdinių veiksmus: „Vagner“ nuo kitų skiriasi kardinaliai (203)

Spalio mėn. pradžioje Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paskelbė naują sąrašą Rusijos ir kitų...

JAV šokiravo demaskuotas „Google“ duomenų rinkimo tinklas: jie žino per daug (38)

Antradienį, įpusėjus Kongreso posėdžiui „ Google “ klausimais, Atstovų rūmų narys Tedas...

Naujausiuose prezidentiniuose reitinguose – nemaloni staigmena vienam iš lyderių (671)

Kelis mėnesius vis augęs konservatorių kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės reitingas...

Užkalnis: kvepiu geru gyvenimu ir oro uostais (54)

Ermenegildo Zegna Uomo. Būna kvepalai, kurie taip tampriai susiję su kokia nors vieta arba sistema,...

Sociologas apie naujausius partijų reitingus: formuojasi kone dvipartinė sistema (43)

Partijų reitingo viršūnėje jau kurį laiką įsitvirtinę „valstiečiai“ ir konservatoriai....

Kalėdų stalas. Tikros šventės receptas – kepta žuvis po daržovių apklotu (1)

Nuo seno laikomasi papročio, kad ant Kūčių stalo turi nugulti 12 patiekalų. Artėjant šventėms,...

Nuo kabelių tiesėjo iki vadovo: pasaulinėje IT įmonėje įsitvirtinęs lietuvis dalijasi karjeros patarimais

„Mano karjera prasidėjo nuo paprasčiausių darbų – sienų gręžimo ir kabelių tiesimo“,...

Sinoptikai perspėja iš anksto: siaus pūga (19)

Artimiausias kelias dienas Lietuvą nuklos sniegas, o temperatūra laikysis ties keliais laipsniais...

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku (1400)

Jau daugiau nei dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) budinti mokytoja Veronika...