„Lietuvos Rytas“ visada garsėjo, kaip komanda atrandanti jaunų, bet niekam nežinomų talentų ir savaime aišku – pigių. Bet ar šiais metais ekipą paliekant lyderiams, o sumažėjus biudžetui įmanoma sukurti rimtą konkurenciją varžovams?
Komandą palieka Jonas Valančiūnas, Aleksandr Rašič, laukiama Tyrece Rice verdikto, taip Lawrence Roberts gali būti parduotas kitam klubui. Ar paliekant vieną lyderį ekipoje iš keturių aiškių galima pasiekti kažką geresnio artėjantį sezoną su vidutiniokų pagrindu?
Gedvydas Vainauskas jau prasitarė, kad jau šį mėnesį laukia bent trijų krepšininkų. G. Vainauskas pasakė, kad ekipai reikia įžaidėjo, sunkiojo krašto puolėjo ir vidurio puolėjo. Įžaidėjai geriausiu atveju liks trys, T. Rice, D. Redikas ir P. Dambrauskas, tačiau ekipa tarptautiniuose turnyruose, negali pasitikėti tokiais jaunais ir nepatyrusiais krepšininkais, kaip Redikas bei Dambrauskas. Ekipai labai reikia naujo įžaidėjo, nors vis dar neaišku, ar tas pats T. Rice liks ekipoje.
Galbūt „Lietuvos Rytas“ turėtų mėginti susigrąžinti buvusį ekipos įžaidėją, kuris dabar be kontrakto, tai yra Hollis Price? Hollis‘as jau buvo ant sugrįžimo ribos, kai ekipa intensyviai ieškojo įžaidėjo, tačiau kontraktas buvo pasirašytas su serbu A. Rašič.
Lietuvos vicečempionai taip pat ieško sunkiojo krašto, tačiau jei yra Vilmantas Dilys, Mindaugas Katelynas ir Lawrence Roberts, kuris gali būti parduotas, kam reikia ketvirtojo sunkiojo krašto puolėjo? Ar Lawrence Roberts jau tikrai išvyksta iš Vilniaus? Tai vienintėlis logiškas paaiškinimas. „Lietuvos Rytui“ labiau praverstų trečiojo numerio krepšininkas, kuris šiuo metu ekipoje yra vienas, Artūras Jomantas.
Nors buvo kalbama, kad į komandą ketina grįžti Eimantas Bendžius ir Simas Buterlevičius, tačiau ar jie pajėgūs žaisti Europos Taurėje, ką jau kalbėti apie Eurolygą? Jie perspektyvūs, bet per jauni ir visai nepatyrę tokio lygio rungtynėse.
Centro pozicijoje reikia rimto pastiprinimo, jau kelis metus iš eilės vilniečiams nereikia ieškoti pagrindinio vidurio puolėjo, nes buvo Jonas Valančiūnas, dabar liko P. Samardžiski, kuriam suteikti pagrindino vidurio puolėjo rolę tiesiog negalima, nors A. Džikič ne vieną kartą leido makedonui pasijusti pagrindiniu vidurio puolėju, taip palikdamas Valančiūną ant suolo.
Tiesa, jeigu „Lietuvos Rytas“ nusipirks amerikietį įžaidėją ir pasiliks amerikietį T. Rice, tada gerų aukštaūgių nereikia. Juk visi žinome, kokį žaidimą propoguoja amerikiečių įžaidėjai. Amerikietis geriau mes pats, negu atiduos kamuolį savo aukštaūgiui. Puikus pavyzdys T. Rice ir J. Valančiūnas. Jonas buvo du skirtingi žaidėjai, kai aištėje buvo amerikietis T. Rice ir serbas A. Rašič, o lyginti Valančiūną kaip jis atrodė rinktinėje prie Šarūno Jasikevičiaus tiesiog neverta.
Ar „Lietuvos Ryto“ skautai dar kartą įrodys, kad turint ir labai mažą biudžetą galima iškovoti skambias pergales, o gal ir patekti į Eurolygą? Nors Europos Taurės bronzos laimėtojai, tai įrodė ne kartą, tačiau dabar tai yra dar sunkiau, pinigų sumažėjo, lyderiai dingsta, o varžovai nemiega. Atsakymus į šiuos klausimus sužinosime dar negreitai, tačiau laukti tikrai verta.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!