Pirmučiausiai keistai skamba Seimo nario pasisakymas, kad kompensacijų išmokėjimas žydų gelbėtojams tiktai kitos valstybės reikalas (apsaugok dangau jokiu būdu ne Lietuvos reikalas). Tad norėtųsi paklausti pačio Broniaus kodėl ne Lietuvos reikalas? Nejaugi tie žydai buvo ne Lietuvos piliečiai? O gelbėtojai gal taip pat buvo ne Lietuvos piliečiai, kurie rizikavo savo šeimomis slėpdami judėjiškos kilmės tos pačios LR piliečius?
Kadangi tie žmonės, kurie darė kilnų darbą tiek Viešpaties, tiek žmogaus akivaizdoje, šiuo metu yra garbaus amžiaus ir jų gretos neišvengiamai tirpsta, tai Lietuva turėtų ne tik mokėti savo drąsiems piliečiams kompensacijas, bet ir jų vardu turėtų pavadinti miestelių ir miestų gatves, skverus pavadinti jų pavardėmis ir t.t. Apie juos turėtų būti rašoma ir Lietuvos istorijos vadovėliuose, kad Tautos atmintyje tų geradarių vardai išliktų šalia tokių grandų kaip Basanavičius, Kudirka ir kitų Lietuvos iškilių personų.
Kaip pradžioje minėjau, taip ir dar kartelį pasikartosiu, kad su B. Bradausko pozicija tik iš dalies sutinku, nes ir turtingas Izraelis taip pat turėtų prisidėti prie tų lietuvių, kurie gelbėjo žydus ekonominės gerovės. Kaip žydai mėgsta sakyti: jeigu išgelbėjai žmogų tai išgelbėjai visa pasaulį. Taigi šią frazę galima perfrazuoti ir taip: gelbėjai žydus gelbėjai kartu ir Izraelį.
Ir išties, jeigu pažvelgtumėme, kiek Izraelyje yra talentingų žydų, tai tikrai nemenka dalis jų išeiviai iš Lietuvos arba dar kaip vadinamos šiaurės Jeruzalės. Tai jie kūrė politiškai, kultūriškai ir ekonomiškai stiprų Izraelį. Ta proga paminėsiu kelias iškiliausias Lietuvos žydų pavardes: Nobelio Taikos premijos laureatas Bernardas Lounas. Ekonominės psichologijos ir eksperimentinės ekonomikos srityje dirbantis JAV ir Izraelio mokslininkas, psichologijos mokslų dr. Danielius Kahnemanas, kurio tėvai kilę iš Lietuvos. Dabartinis Izraelio prezidentas Shimonas Peresas. Menininkas – skulptorius kilęs iš Alytaus Saadia Bahatas, ir kiti.
Jų dėka Izraelis tapo šiandienine Artimųjų rytų supervalstybe. Taigi, iš to, kas pasakyta peršasi išvada, kad ir Broniaus Bradausko žodžiuose yra maža dalelė tiesos, kad ir Izraelis turėtų bent menka dalimi paremti tuos lietuvių didvyrius. Tai būtų labai gražus moralinis poelgis ir iš Izraelio pusės tarsi padėka už išgelbėtus jų tautiečius (ne ne tik nepamanykite, kad kalbu apie lietuvių pasipinigavimą daugiamilijoninėmis sumomis iš svetimos kišenės kaip, kad kai kurie politikos ar verslo šulai moka daryti iš ES fondų).
Dar idealiau būtų, kad Izraelis savo sostinėje ar kitame mieste įsteigtų lietuvių parką (bet pirmiausiai lietuviai turėtų savo didvyrius – žydų gelbėtojus įamžinti Lietuvoje kaip ir aukščiau minėjau), o jame įamžintu tuos asmenis, kurie gelbėjo judėjus nuo nacistinio maro. Tokiu būdų būtų nutiestas puikus gerų santykių kelias tarp abejų valstybių. Sakote tai neįmanomą? Bet mes jau realiai žengėme gerų santykių link kompensuodami žydams už prarastą turtą per 2-ą pasaulinį karą, tad kas trukdo mums dabar toliau gerinti abipusius santykius?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!