Savaitgalį didžiausi Lietuvos miestai įžiebė pagrindines kalėdines eglutes aikštėse.
Kauno eglutė šiais metais rėmėsi M.K. Čiurliono paveikslų motyvais, Vilniaus eglutė atspindėjo, kad miestas švęs savo 700 metų gimtadienį.
Po žaliaskarių įžiebimo jau kelinta diena nerimsta diskusijos, kuri gražesne, kuri brangesnė, kuri pigesnė, kuri baisesnė, kuri tiesiog labiau primena tragediją.
Vieniems Kauno eglutė primena šabakštyną, kitiems Vilniaus eglutė primena Kremliaus bokštus, tretiems išvis viskas baisu ir neverta dėmesio, suprask, kad geriau išvis nieko nereikia. Dar kitiems tiesiog patinka viską kritikuoti sėdint ant sofos namuose.
Esmė, kaip visada lietuviai visada ir viskuo yra nepatenkinti ir pikti. Kas mes esame per tauta, mane stebina vis labiau ir labiau.
Bet pamirštame vieną svarbiausią dalyką – Kalėdos juk ne apie tai. Kalėdos gėrio, grožio ir meilės šventė. Kokia prasmė pyktis dėl miesto puošmenų? Juk žmonės stengėsi, galvojo, kūrė, puošė. Šioms eglutėms įdėta daug darbo, pastangų ir noro nudžiuginti kitus.
Tai vietoj to, kad pasidžiaugtume ir padėkotumėm už tokias žmonių pastangas mums suteikti džiaugsmo, mes pliekiame vieni kitus kiek tik jėgos leidžia. Ne eglutės baisios, o negatyvus ir baisus visuomenės požiūris. Net gražiausias metų šventes ir džiaugsmą sugebame aptemdyti miestų lenktynėmis ir kritika vieni kitiems.
Man šie lyginimai ir lenktynės atrodo absurdiški dėl to, kad atrodo, pasikeitė visa šventės prasmė. Seniau eidavome eglutės pažiūrėti su džiaugsmu, buvo noras sudalyvauti šventėje arba po to lankant eglę prie jos nusifotografuoti. Mano pažįstami darydavo „eglių turus“ – savaitgaliais važiuodavo per visus, kuriuos gali, miestus ir miestelius, fotografuodavosi prie kiekvienos ir džiaugdavosi, kiek grožio.
O dabar važiuojama pažiūrėti, kad galėtum geriau supeikti. Ne vienas feisbuke rašė (tiek apie Vilniaus, tiek apie Kauno egles): „Nu va, ryt užsuksiu, pažiūrėsiu, ar ir gyvai tokia nesąmonė.“ Vietoje vykimo nusifotografuoti ir džiaugsmo – vykimas nufotografuoti ir įkelti su ironišku prierašu į feisbuką? Liūdni reikalai.
Būkime paprastesni ir mokėkime džiaugtis, kad lemputės dega ant tos eglutės. Pagal dabartinę pasaulio situaciją, akivaizdu, kad tai didelė prabanga. Ir karą išgyvenantys žmonės, tikrai nesugalvotų kritikuoti Kalėdų simbolio vien dėl to, kad jiems per negražu.
Daugelis tokio simbolio šiais metais net neturės. O tik prisimins kaip puošė eglutės su savo šeimomis, kurių gal jau nebeturi. O mes iš per gero gyvenimo pamirštame pagrindines vertybes ir žmogiškumą.
Ačiū visų Lietuvos miestų merams ir žmonėms, kurie prisideda prie grožio kūrimo. Ne visiems įtiksi ir patiksi. Skonis – neturi draugų. Tad džiaukitės, kad turime galimybė pasigrožėti eglutėmis, kurios taip spindi ir sulaukti gražiausių metų švenčių taikoje.
Savo nuomones ir istorijas siųskite pilieciai@delfi.lt
