Pirmas. Neliko madų šou. Kai aš mokiausi, buvo stengiamasi žūtbūt išsiskirti iš minios. Jeigu uniforma būdavo privaloma, merginos dėvėdavo tik švarką, o kelnės ar sijonas būdavo didžiausia puošmena. Į trasą, taip sakant, eidavo rankinukai, akių vokų šešėliai ir kas tik ne. O jeigu uniforma nebuvo privaloma, tada išvis laisvė - kai kurios ateidavo su tokiomis suknelėmis ir tokiomis iškirptėmis, kad užgoždavo pilkas, juodas ir rudas klasės peles.
Dabar viskas pasikeitė. Dukters mokykloje stebėjau skoningai pasipuošusias mergaites. Visos su pilna uniforma: kelnės ar sijonas ir švarkelis. Vieninteliai savito stiliaus akcentai ar puošybos elementai: įdomūs bateliai, ryškesnis plaukų aksesuaras. Beveik jokio makiažo net vyresnėse klasėse. Gražu pažiūrėti.
Antras. Oficialios dalies sutrumpinimas/panaikinimas. Mokykloje šventė vyko trumpiau nei paprastai, kalbos ir muzika teužtruko apie pusvalandį, o visas dėmesys ir tai buvo skiriamas pirmokams. Darželyje buvo dar geriau - jokios oficialios šventės su tėveliais, tik šventiškas pasitikimas lauke, atvedant mažylius dienai.
Dėl darželio esu labiausiai patenkinta. Nes daugelį metų būdavo taip: atvedi vaiką prieš 8, pusryčiams, tada išeini, ir tada 10 val. turi lėkti atgal dar dalyvauti ir šventėje. Gerai, jeigu neturi dirbti ar neturi daugiau vaikų, bet jei turi - kaip sulakstysi? O jei neateisi - tavo vaikas bus nuskriaustas, stovės šventėje be mamos?
Šiemet atvedėme jį 8 ryto, įėjus buvo galima nusifotografuoti, vaikus pasitiko su šalta arbata ir smagia muzika. Po 10 minučių atsibučiavome ir palikome vaikus dienai. Daug geriau!
Tokie pokyčiai - labai į gerą! Gal iš tiesų nebelieka to senovinio šventės supratimo? Kai visi išsipuošdavo kuo ryškiau, o kalbos trukdavo valandą? Tikiuosi, bus nueita dar toliau ir laikui bėgant rugsėjo pirmąją tiesiog pradėsime naujus mokslo metus. Be patetikos, pompastikos ir milijono gėlių, kurios, pasirodo, šiaip ar taip išmetamos į šiukšliadėžę.
