„Delfi“ skaitytojas Tomas sako pastebintis, jog internete atsiranda vis daugiau sukčių, kurie bando pasipelnyti iš žmonių, menkai nusimanančių interneto srityje.

„Su tuo susidūriau ir aš, bandydamas parduoti kompiuterį. Su manim susisiekė asmuo, kuris nelabai mokėjo lietuvių kalbą, tad viską rašė su „Google“ vertėju. Apsimetęs, jog gyvena toli nuo manęs, prie Latvijos sienos, bandė užsakyti LP Express kurjerį, kuris turėjo iš manęs pasiimti prekę. Gavęs nuorodą į el. paštą pamačiau, jog skiriasi el. paštas, bet norėjau vis tiek patikrinti, kaip vyksta šitos apgavystės“, – pasakoja jis.

Tomas sako, kad užėjęs į atsiųstą svetainę pamatė, jog ji atrodo kone identiškai kaip ir LP Express, tačiau pastebėjo klaidų. O paskutinis aspektas, kuris jį visiškai įtikino, kad tai apgavystė, buvo tas, kad norint gauti pinigus už prekę buvo paprašyta pateikti savo banko kortelės numerius. Su jais sukčiai gali tiesiog ištuštinti banko sąskaitą.

„Norėčiau, kad įspėtumėte žmones, kurie pardavinėja skelbimų puslapiuose bei socialiniuose tinkluose daiktus, kad nenudegtų bei pinigai nebūtų vagiami iš dirbančių žmonių“, – rašo Tomas.

Sukčių tinklalapis ir netikras el. pašto adresas
Sukčių tinklalapis ir netikras el. pašto adresas
Sukčių tinklalapis ir netikras el. pašto adresas

Policija: tokie atvejai nėra retenybė

Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė „Delfi“ patvirtino, kad panašūs sukčiavimo atvejai nėra reti.

„Greičiausiai asmuo papasakojo vieną iš avansinio sukčiavimo būdų, kai populiariuose skelbimų portaluose paskelbiami melagingi skelbimai apie pigiau už įprastą rinkos kainą parduodamą prekę ir prašoma pervesti išankstinį mokėjimą (avansą), tačiau asmuo prekės negauna, o po tam tikro laiko skelbimas pašalinamas. Arba kitas būdas: kai nusikaltėlis įtikina daikto pardavėją, kad nori avansu pervesti pinigus pardavėjui į sąskaitą už prekę.

Nusikaltėlis paprašo asmens pasakyti ne tik sąskaitos numerį, bet ir gudriai išvilioja prisijungimo slaptažodžius – nusikaltėlis pasako, kad nepavyksta iš karto pervesti pinigų ir reikia daugiau duomenų, kad būtų galima skubiai atlikti pavedimą. Jei daikto pardavėjas atskleidžia nusikaltėliui elektroninės bankininkystės duomenis, šis, pasinaudojęs jais, palieka žmogų be pinigų sąskaitoje, neretai – ir skolą greituosius kreditus teikiančiai bendrovei“, – pasakoja pašnekovė.

Jos pateiktais duomenimis, per 2024 m. sausio – balandžio mėnesius dėl sukčiavimų Lietuvos policija pradėjo 1 668 ikiteisminius tyrimus. Padaryta žala – 2 366 537 Eur. Per tą patį laikotarpį 2023 metais buvo pradėti 1 353 ikiteisminiai tyrimai, o padaryta žala siekė 3 706 959 Eur.

„Policija rekomenduoja būti labai budriems, saugoti savo turtą, o suabejojus bet kokiais rekomenduojamais atlikti veiksmais, nedelsiant pranešti apie tai policijai. Tai galima padaryti telefonu +370 700 60 000 , el. paštu info@policija.lt arba per Policijos elektroninių paslaugų sistema ePolicija.lt.

Primename, kad atliekant bet kokias pinigines operacijas internete reikia būti itin atidiems: visada patikrinti el. pašto adresą, iš kurio siunčiami el. laiškai, patikrinti tinklalapio adresą bei atkreipti dėmesį į mokėjimo būdus bei jokiu būdu neatskleisti savo prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų.

Norite pranešti naujieną ar išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją