Ką jūs darote, kai susergate savaitgaliais, ir reikia į darbą? Žinoma, galima tiesiog paskambinti į darbą, bet ir darbdavys nedaro stebuklų, jam taip pat reikia jūsų nebuvimą pateisinti.
Taigi va. Taip man ir atsitiko. Skambinti budinčiam daktarui ir gauti nedarbingumą, – sužinojau. O pamėginkit jūs juos surasti? Tik budintys veterinarai. Arba neatsiliepia, jei ir vargais negalais surandi kur užsimetusį. Kai pavyko vienam prisiskambinti, pasakė, kad pagal sutartį, kai poliklinika nedirba, turiu kreiptis į ligoninės priimamąjį.
Paskambinau. Pasakė – priims. Reikėjo atvykti į infekcinį. Na, sunerimau. Juk korona siaučia, bet nuvykau. Na, ten viskas saugiai, iš lauko priima, per langelį paklausinėja, iš lauko įėjimas į boksą – ten apžiūri. Tik labai įdomu – prieina vyriškis su bridžais ir marškiniais, konsultuoja. Kas jis toks? Kadangi man pasakė, kad ateis gydytojas, tai supratau, kad tai buvo gydytojas. Keista – jau jiems uniformos nepriklauso? Na, eidamas apžiūrėti, užsidėjo, tiesa, apsaugas.
Sesutė pamatavo temperatūrą – jos neparodė. Kai grįžau, pamatavau, vis dar tebesilaikė 37,3. Gydytojas pasakė iš oro negalįs duoti nedarbingumo. Arba reikia dėl Covid-19 tyrimus imti. Na, praleisti infekciniam kelias valandas ar daugiau šiuo metu nelabai saugu, kai siaučia užkratas. Tada man pasakė, kad eičiau į kitus priimamuosius.
Kadangi man taip skaudėjo galvą, kad akies negalėjau vienos atmerkti, sakė, dėl galvos skausmų gali duoti kitas priimamasis nedarbingumą. Dar pasakė, kad neturėjau gerti nuo temperatūros vaistų, turėjau su temperatūra važiuoti. Bet neįmanoma buvo galvos skausmų kęsti, išgėriau ibuprofeno.
Žodžiu, nei pagalbos, nei nedarbingumo. Daryk, ką nori!
