Kad šuniukas neitų prašinėti kąsnelio pas kaimynus, jis buvo pririštas prie ūkinio pastato. Šuniukui tuo metu buvo 3 mėn. ir buvo labai šalta žiema, taigi mano širdis neleido visko taip palikti. Suradau žmones, kurie norėjo šunelį pasiimti, ir parsivežiau jį namo. Turėjau mažylį palaikyti kelias dienas pas save, kol nauji žmonės galės pasiimti. Per tas kelias dienas labai susidraugavome, nebesinorėjo niekam jo atiduoti, todėl paskambinau tiems žmonėms ir atsiprašiau, pasakiau, kad pasilieku šuniuką sau.
Pavadinau jį Rufu. Jau beveik nuo pirmų dienų jis suprato, kad savo reikalus turi daryti lauke. Yra pridaręs ir niekšybių: sugraužė krūvą šlepečių, savarankiškai nusprendė, kad jau laikas pertapetuoti koridorių, ir ėmėsi tapetų lupimo darbų. Rufas labai mėgsta važiuoti mašina – pasakius, kad važiuosim, bėga cypdamas ir vizgindamas uodegą per visą kiemą!
Turime ir katę, kuri pirmą savaitę atsiradus šuniui beveik neėdė ir sėdėjo kampe susiraukusi, bet dabar jie draugai. Kaip minėjau, Rufą pasiėmiau, kai jam buvo šiek tiek daugiau nei 3 mėn., o dabar jam jau suėjo 3 metai. Geras, protingas šuo, moka keletą komandų. Niekada įkyriai neprašo į lauką, jei būnu užsiėmusi kantriai laukia, rytais kartais leidžia ir pamiegoti, bet jei tik pamato, kad aš prabudusi, kiša savo nosytę, kad glostyčiau, arba bando įsirangyti į lovą.
Startuoja projektas „neBrisius.lt“! VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradeda analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu bus fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!