Pinigai kartais it patys išsileidžia... Kas iš tiesų yra biudžetas ir kas kinta jį turint? Nuo ko pradėti, jei niekada nesi tokio turėjęs? Ir kokia ta magiška formulė jam paskirstyti?
Pirmiausia „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė paaiškino biudžeto vedimo svarbą.
Biudžetas yra...
„Pagalvojus apie šiandienos aktualijas... Aš pati lyginu šitaip: kai ateiname pas gydytoją ir sakome, kad prastai jaučiamės, gydytojas daro išsamų kraujo tyrimą. Biudžetas yra tas pats, kas kraujo tyrimas finansams. Jis vienintelis gali atskleisti, kiek mūsų finansai yra sveiki.
Jeigu žinome, kur, kam ir kiek išleidome, taip pat – kiek dar planuojame išleisti, tada galime sakyti, kad valdome savo finansus. O tada galime ir sutaupyti“, - sakė finansų ekspertė.
Dauguma sąvoką „biudžetas“ žino, bet tikslinantis vis dar kyla klausimas – kas tai apskritai yra? Ar tai mūsų išlaidų ir pajamų santykis, o gal – kažkas daugiau?
„Biudžetą galima skaičiuoti įvairiomis formomis. Dauguma lietuvių teigia biudžetą tvarkantys galvoje – tai yra, intuityviai nujaučia, kiek turi išlaidų ir planuoja, ir kažkaip kas mėnesį pavyksta suvesti galus.
Tačiau iš tiesų biudžetas turi turėti tam tikrą išraišką. Yra labai daug programėlių, kuriomis galima naudotis. Galima rašyti tiesiog į popieriaus lapą ar kompiuterio failą. Pirmiausia, reikia užsirašyti savo pajamas. Tiesiogines – tokias, kaip atlyginimas – ir netiesiogines, kaip suma, gauta už parduotą automobilį ir panašiai.
Taip pat biudžete turi būti mūsų kasdienės išlaidos ir numatomi atidėjimai. Tai yra, turėtume numatyti, kiek kas mėnesį atsidėsime saugumui ir tolimesniam taupymui. Štai tokia apžvalga, kuri mums padeda susivokti ir valdyti savo finansus, ir yra šeimos biudžetas“, - išaiškino J. Cvilikienė.
Sveikas ar ne?
Įdomu ir tai, kokį biudžetą galime laikyti sveiku. Kaip įsivertinti savo biudžetą objektyviu žvilgsniu? Finansų ekspertė atsako, į ką atkreipti dėmesį.
„Pirmas ženklas, kad kažkas negerai – simptomai. Pradedame jausti stresą, kai gaunamų pinigų neužtenka visiems įsipareigojimams padengti ar mokesčiams sumokėti. Tampa sudėtinga tvarkyti būtinąsias išlaidas? Tai – pirmas indikatorius, kad biudžetas nėra sutvarkytas teisingai. Galbūt per mažos pajamos, o gal – per didelės išlaidos.
Antra – reikia nustatyti biudžeto nesveikavimo priežastis. Galbūt pajamos pasikeitė ar įsipareigojimų prisiimta per daug? Jei pajamos tikrai labai mažos, verta pagalvoti apie kvalifikacijos keitimą ar naujo darbo paieškas“, - patarė J. Cvilikienė.
Internete gausu patarimų, kiek pinigų reikia skirti kuriai gyvenimo sričiai. Specialistė patarė visus patarimus pritaikyti individualiai, atsižvelgiant į savo tikslus.
„Yra įvairių skaičių, galima atsirinkti sau patinkantį variantą. Svarbu žinoti, ar norime daugiau išleisti šiandien ir šiek tiek atsidėti ateičiai, ar turime tikslą stipriai taupyti ir susimažinti kasdienes išlaidas.
Man patinka viena gana paprasta taisyklė. Ji nurodo, kad turėtume maždaug 40-50 proc. savo pajamų skirti būtinoms pragyvenimo išlaidoms – tai yra, mokesčiams, maistui, transportui. 10-20 proc. atidedame investavimui, taupymui, kaupimui. O 30 proc. yra mūsų laisvei, džiaugsmui, pomėgiams. Tai gali būti knygos, pirkiniai, ar, ne karantino metu, renginiai, hobiai, savirealizacija.
Svarbu nepamiršti, kad uždirbami pinigai turi teikti ir džiaugsmą. Svarbiausia padengti įsipareigojimus, tačiau į visą kitą galime žiūrėti lanksčiai“, - patarė ekspertė.
Nepamirškime santaupų
Seniau žmonės pinigus slėpdavo stiklainiuose ar, kaip populiariame pasakyme, dėdavo į kojinę. Šiais laikais galimybių – kur kas daugiau. J. Cvilikienė atsakė, kokia forma geriausia saugoti turimas santaupas.
„Realybė tokia, kad pinigus mums dažnai tenka saugoti patiems nuo savęs, nes emocijos pagauti galime juos išleisti neplanuotam pirkiniui ir paskui gailėtis. Lėšas, kurias taupome konkrečiam dalykui, verta atidėti į atskirą sąskaitą, prie kurios neturėtume banko kortelės. Bet čia kalbu apie vadinamą saugumo pagalvę.
O kalbant apie ilgalaikį investavimą – taupymą senatvei ar vaikų mokslams – yra įvairių instrumentų. Geriausią reikia išsirinkti pagal investavimo riziką, grąžą ir kitus kriterijus. Iš tų instrumentų lėšų jau taip paprastai nepasiimsi, kas yra gerai, nes jų visada prireiks ateityje“, - sakė finansų instituto vadovė.
Dažnai girdime frazę: „Kiek pinigų beuždirbčiau, išleidžiu tiek pat daug.“ Kaip elgtis, jeigu kiek beuždirbtum, pinigų nepakanka? Kai auga pajamos, tačiau kartu – ir išlaidos, gali vesti į finansinius sunkumus.
„Yra kritinis taškas, kuriame vertėtų stabdyti išlaidavimą ir peržiūrėti tas išlaidas – nesvarbu, kiek stipriai auga atlyginimas. Situacija, kurioje esu, turi mane tenkinti. Be abejo, visada norisi daugiau, ką ir matome: vartojimas bei išlaidos pastaruoju metu labai kilo.
Nepamirškime, kad jeigu kylant pajamoms gebėtume daugiau atidėti bei investuoti, tuomet saugiau lauktume kitų, ateinančių laikų, kuomet pajamos gali sumažėti. Juk nežinome, ar pajamos visuomet bus tokios didelės.
Nereiktų užstrigti studentiškame variante, kai taupome maisto kokybės sąskaita. Tačiau gyvenant kokybiškai, o pajamoms – augant, verta vis daugiau skirti taupymui ir investavimui ar kitiems į ateitį orientuotiems poreikiams“, - siūlė J. Cvilikienė.
Praktinis patarimas
Dabar sunkioje situacijoje atsidūrusiems žmonėms finansų ekspertė pataria pradėti būtent nuo biudžeto peržvalgos. Tačiau nuo ko pradėti to niekada nedariusiai šeimai? Finansų instituto vadovė patarė, į ką atsižvelgti ir nuo ko pradėti, kad pajamų sumažėjimas būtų kuo mažiau skausmingas.
„Biudžetas yra įrankis valdyti finansams. Paprastas praktinis patarimas: peržiūrėti pastarųjų 3-4 mėnesių būtinąsias išlaidas, kurios tikrai neišvengiamos ir bus tokios pat. Reikia įsitikinti, ar užteks pajamų joms padengti.
Jeigu jau šiandien matom, kad susidursime su sunkumais, reikia iš karto ieškoti išeičių. O jei priešingai – matome, kad pavyks sutaupyti, būtų gerai truputį atidėti į taupymo stalčiuką.
Šiandien tą 30 proc., kurį minėjau išlaidoms savo malonumui, galime kiek sumažinti: juk neiname į sporto klubą ar renginius. Gal galima padaryti sporto pratimų namuose ar skaityti seniai nepradėtą knygą. Galima būti tikrai kūrybiškiems ir šias išlaidas atidėti kitam laikui“, - linkėjo J. Cvilikienė.
Kviečiame skaitytojus prisijungti prie feisbuko grupės „Pinigai ir reikalai“, kurioje galite užduoti klausimus, susijusius su finansais. Grupę rasite paspaudę čia. Į jūsų klausimus bus atsakoma „Delfi ryto“ laidoje trečiadieniais ir penktadieniais.