Permainingai vykęs teisminis procesas pradžioje krypo „Linkomanijos“ naudai, tačiau vėliau, praėjusių metų pabaigoje, kiek netikėtai buvo priimtas sprendimas, jog „Linkomanija“ turi būti uždaryta. Be abejo, tuo viskas nesibaigė – sprendimas buvo apskųstas, o „Linkomanija“ vis dar veikia kaip veikusi.
Iš internete sklandančių atgarsių ir atsiliepimų galima drąsiai teigti, jog dauguma internautų palaiko būtent „Linkomanijos“ pusę. Esą į „Linkomaniją“ nederėtų žiūrėti kaip į nelegalų piratavimo lizdą – ši platforma savo vartotojams leidžia efektyviai ir patogiai dalintis duomenimis, kurie nebūtinai pažeidžia autorines teises. Dar daugiau – esą „Linkomanija“ skatina originalios intelektinės nuosavybės kūrimą, padėdama nepriklausomiems autoriams joje platinti savo kūrinius ir atrasti savo auditoriją.
Tiesa, visiškai paneigti fakto, jog „Linkomanijoje“ savo vietą atranda ir piratinė produkcija, negalima. Manau, tai, kad didžiąją dalį „Linkomanijos“ duomenų srauto sudaro nelegali produkcija, jau seniai yra laikoma vieša paslaptimi. Be abejo, autorių teisių gynėjai „Linkomaniją“ ir kitus „torrent“ tinklus mato kaip didžiausią blogį, mažinantį pardavimus ir siaurinantį klientų ratą. Nepaisant to, manau, kad derėtų atkreipti dėmesį ir į piratavimo naudą visuomenei: staiga uždarius visus piratinės produkcijos šaltinius iškiltų ne mažiau problemų, nei atsirastų naudos.
Didelė dalis studentų turėtų pereiti prie atvirojo kodo programinės įrangos, nes tiesiog neišgalėtų pirkti kelis šimtus dolerių kainuojančių licenzijų. Be to, kai kuriais atvejais atvirojo kodo programos negalėtų visiškai pakeisti mokamų programų, kurios tiesiog neturi kokybiškų nemokamų atitikmenų. Taip pat kiltų ir suderinamumo problemų – dalis mokamų programinės įrangos paketų kuria ir dirba su uždaro formato failais.
Tai reiškia, jog moksleivis, naudojantis atvirojo kodo programinę įrangą, negalės peržiūrėti su mokama programa sukurto failo, kurį jam atsiuntė mokytojas. Taip pat didelė dalis piratinės produkcijos vartotojų nelegaliu būdu parsisiųstas komercines programas naudoja nekomerciniais savišvietos tikslais. Netekę priėjimo prie profesionalios mokamos programinės įrangos, daugybė žingeidžių savamokslių vartotojų prarastų puikias savarankiško kvalifikacijos kėlimo galimybes.
Skaičiuojant piratavimo atneštą žalą, nebūtų tikslinga remtis autorių teisių gynėjų logika - „viena nelegaliai atsisiųsta 100 Lt vertės programa = prarasta 100 Lt pajamų“. Kaip jau minėjau, vartotojai dažnai renkasi piratinę produkciją, nes neišgali įsigyti originalo. Dingus priėjimui prie piratinės produkcijos, programinės įrangos pardavėjai toli gražu neturėtų tikėtis, jog visi buvę piratai staiga ims masiškai pirkti jų produktus. Labiau tikėtina, kad vartotojai rinksis atvirojo kodo alternatyvas ar net visiškai atsisakys atitinkamo produkto.
Bet kuriuo atveju, nelegalus programinės įrangos ir kitos intelektinės nuosavybės dalijimasis daro įtaką daugeliu aspektų, kuriuos yra sudėtinga objektyviai įvertinti. Todėl kovos su piratavimu paprastai numalšinti nepavyks, nes visada egzistuos bent keletas skirtingų požiūrių, kurie prieštaraus vienas kitam, bet tuo pat metu bus savaip teisūs.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!