Kaip gruodžio šventės maloniai nustebina šventine nuotaika, papuošimais, poilsio dienomis ir gardumynais, taip sausis pritrenkia liūdna žinia: viskas, skanumynų ir dovanų laikas baigėsi, o sąskaitos už šį ilgą mėnesį atrodo ilgesnės nei įprasta.
Dar sunkiau grįžti prie normalaus pajamų ir išlaidų balanso, ypač, kai prieš šventes leidai sau šiek tiek daugiau nei planavai.
Vis dėlto grįžti į vėžes reikia ne tik dėl to, kad šventės baigėsi, bet ir dėl to, jog reikia rūpintis savo kredito istorija, nes su per didelėmis išlaidomis kaip ir su papildomais kilogramais: kuo toliau, tuo sunkiau.
Banko kortelės sąskaitos išrašas yra puikus įkvėpimo šaltinis, jei trūksta noro taupiau gyventi, tad atsiskaitymo kortele eksperimentas man labai pasitarnavo ruošiantis planuoti metų išlaidas.
Pirmiausiai įvertinau pajamas ir užsibrėžiau tikslą taupyti. Perskaičiau ne vieną patarimą, kaip reikėtų planuotis metų biudžetą, todėl ėmiau nagrinėti, kur ir kiek išleidau, be to, pirkinius suskirsčiau į spontaniškus ir planuotus. Išvada buvo liūdna: spontaniškiems pirkiniams išleidau kur kas daugiau, nei maniau išleidusi.
Kad ir kaip norėtųsi, spontaniškų pirkinių visiškai atsisakyti nepavyks, tačiau suskaičiavusi savo neplanuotas išlaidas sąmoningai vengiu netikėtų pirkinių: prieš eidama į parduotuvę nusprendžiu, ko ir kiek man reikia, stengiuosi pasirinkti mažesnę ir ne pačią patraukliausią apylinkės parduotuvę, kad kartu su reikalingomis prekėmis neprisirinkčiau nebūtinų daiktų.
Pastebėjau ir kitą tendenciją: kai spontaniškiems pirkiniams išleidžiama daugiau, sumažėja planuotų pirkinių kiekis, tačiau galiausiai išleidžiu daugiau pinigų. Iš kortelės išrašo matyti, kad per vieną apsipirkimą savaitei išleidžiu vidutiniškai 20 proc. mažiau, nei eidama į parduotuvę reikalingų prekių du kartus per savaitę.
Mokesčiai, kuriuos sunku suplanuoti
Komunalinius ir kitus mokesčius jau nebe pirmus metus moku internetu, todėl nevedu jokios popierinės apskaitos – paskutinius mokėjimų skaičius matau prisijungusi prie elektroninės bankininkystės.
Planuojant metų biudžetą, teko suskaičiuoti, kiek per vieną metų mėnesį vidutiniškai išleidžiama komunalinėms, ryšio, draudimo įmokoms, kiek – būstui. Vidutinis skaičius atrodo bene dvigubai mažesnis, nei suma, su kuria teks atsisveikinti sausio pabaigoje - tai lemia šaltą žiemos mėnesį didesnės šildymo, elektros ir karšto vandens sąskaitos. Tačiau iš savo banko sąskaitos išlaidų išrašo pastebėjau, jog kitais mėnesiais, kai sąskaitos yra mažesnės, daugiau „laisvų“ pinigų neatsiranda, tiksliau, jų nelieka taupymui.
Nors visas metų išlaidas paslaugoms sunku suplanuoti, vidutinė per mėnesį išleidžiama suma leidžia įvertinti, kiek pinigų turėtų likti papildomai, kai sąskaitos ims mažėti.
Pasinaudosiu patarimu taupymui atsidaryti atskirą sąskaitą, kuri nebus susieta su kortele: taip bus saugiau, nes iš tokios sąskaitos pinigai nedings, jei bus pavogti kortelės duomenys, be to, pasiekti šiuos pinigus bus sudėtingiau: gryninantis ar darant pavedimą į su kortele susietą sąskaitą atsiras papildomo laiko pagalvoti, ar tikrai verta sutaupytus pinigus išleisti.
Nors eksperimentas mokėti tik kortele truks mėnesį, nutariau su grynaisiais turėti mažiau reikalų: išlaidas patogiau sekti pasižiūrėjus kortelės išrašą, nei jas fiksuojant užrašų knygelėje – tai leis stebėti, kaip sekasi vykdyti iškeltus tikslus.
Numatyti malonias metų išlaidas, pavyzdžiui, atostogoms, yra kur kas lengviau nei užsibrėžti taupyti, todėl einamojoje sąskaitoje liks tik tiek pinigų, kiek planuoju išleisti vartojimui, įskaitant nedidelį rezervą netikėtiems pirkiniams.
Vis dėlto, kai imi planuoti, susidaro įspūdis, kad niekaip nepavyks pasiekti subalansuoto biudžeto – norisi daugiau nei gali sau leisti.
