Pušynų pašonėje – vamzdžių gamykla
Kauno rajone įsikūręs Margavos kaimas ir šalia esantis Pilėnų miškas bei dviračio trasos patenka į Karmėlavos - Lapių rekreacinę zoną. Būtent čia miglotomis aplinkybėmis 2008 metų pavasarį išdygo polipropileno vamzdžių gamykla, priklausanti UAB „ViaCon Baltic Pipe“, kurios vadovas yra verslo magnatas Ričardas Suslavičius.
Anot Visuomeninės piliečių sąjungos Margavos skyriaus vadovės Rūtos Varankienės, pagal rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, šioje gyvenvietėje turėjo būti vystoma gyvenamųjų teritorijų plėtra, o ne pramonės ir logistikos objektų statyba.
„Ūkinė veikla rekreacinėje zonoje, kur auga gražūs pušynai, terš gamtą ir kenks vietinių gyventojų sveikatai. Be to, vamzdžių gamyklos pastatymas ir eksploatavimas neatitinka Kauno rajono savivaldybės patvirtintų Margavos kaimo teritorijos panaudojimo prioritetų“, - DELFI aiškino R. Varankienė.
Tuo metu Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas tvirtina, jog vamzdžių gamykla įrengta tinkamoje vietoje ir aplinka nebus teršiama, nes gamtovaizdis statybų vietoje nėra jau toks ypatingas. „Gamyklos vieta ir aplinkinės teritorijos nėra kažkoks kurortas: vienoje pusėje kapinės, kitoje – dar sovietmečiu įkurta Kauno tarprajoninė veislininkystės įmonė iš kurios liko tik apleistos karvidės“, - DELFI kalbėjo V. Makūnas. Pasak mero, svarbu paisyti ne tik vietinių gyventojų norų, bet ir atstovauti verslo interesams.
„Jokių kliūčių ūkinei veiklai nėra. Su Margavos kaimo gyventojais buvo tartasi. Gamykla yra naudinga mums visiems, nes gamins svarbią produkciją, kurs darbo vietas. Ne viską lemia vietinių gyventojų norai, juk reikia bendradarbiauti ir su verslu, jam atstovauti taip pat“, - savo poziciją dėstė V. Makūnas.
Vienas kitam prieštaraujantys tyrimai
Prognozuojama, jog polipropileno vamzdžių gamykla bus didelio pajėgumo: planuojamos gamybos apimtys – 5000 tonų plastikinių vamzdžių per metus arba apie 60 procentų esamos Lietuvos plastikinių vamzdžių gamybos. Atstumas nuo artimiausio gyvenamo namo iki įmonės teritorijos – 22 m, iki gamybinio pastato – 76 m.
„Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti nustatyta 300 metrų sanitarinė apsaugos zona, o atstumas nuo gamyklos iki artimiausio gyvenamojo pastato nesiekia net 100 metrų. Taigi galima įsivaizduoti, kokio lygio bus aplinkos tarša. Nukentės gamtovaizdis, bet svarbiausia – bus nuodijami vietiniai žmonės“, - teigė R. Varankienė.
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos, kurią parengė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), išvadose teigiama, jog vamzdžių gamybos metu į aplinką pateksiantis teršalų kiekis neviršys leistinos ribos. Tačiau Margavos gyventojai nepritarė pastarosioms išvadoms ir užsakė kitą tyrimą.
Antano Škarnulio personalinės įmonės atliktos analizės išvadose buvo pateikti gąsdinantys skaičiai. Eksperto teigimu, į aplinką išsiskirs acto rūgštis, kurios koncentracija 300 metrų atstumu viršys didžiausią leistiną normą net 15 kartų. Po A. Škarnulio įmonės atliktos tyrimo paviešinimo kaimo gyventojai buvo apkaltinti dokumentų vagyste, jų namuose policija atliko kratas, buvo iškelta byla.
Karą dėl tyrimo pripažinimo laimėjo verslininkai
Kauno visuomenės sveikatos centras (KVSC) tikslesniu paskelbė ir vėliau patvirtino NVSPL atliktą poveikio visuomenės sveikatai tyrimą. Situacijos negalėjo pakeisti ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (KRAAD).
„Mes leidome projektuoti pramonės objektą Margavos kaime. Pagal įstatymus sanitarinė zona nėra pakankama, tačiau Kauno visuomenės sveikatos centras, atsižvelgdamas į aplinkos taršos tyrimą, gali ją koreguoti“, - dėstė KRAAD direktorius Antanas Petrauskas.
Margavos gyventojai pateikė skundą dėl neteisingos higieninės ekspertizės, tačiau šių metų gegužės 6 d. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija visus skundžiamus teiginius atmetė kaip nepagrįstus.
Anot UAB „ViaCon Baltic Pipe“ direktoriaus R. Suslavičiaus, teisėjų sprendimas yra teisingas. Verslininkas tikisi, kad juo bus išsklaidytos visos abejonės dėl potencialios žalos visuomenės sveikatai, kurias sukėlė A. Škarnulio įmonės atliktas tyrimas.
„Pono Škarnulio įmonės ekspertai naudojosi netinkama tyrimo programa. Tokiais būdais modeliuoti aplinkos taršą negalima. Iš viso – toks vertinimas yra nieko vertas. Polipropileno vamzdžių gamyba vyks ekstruzijos būdu, o tai – visiškai automatizuotas, uždaras ir ekologiškas gamybos ciklas. Pasižiūrėkim į vamzdžių gamyklų veiklos patirtį užsienyje. Šitokios ir penkis ar daugiau kartų galingesnės gamyklos dirba kitose šalyse šalia gyvenamųjų pastatų ar žemdirbystės ūkių ir jokios aplinkos taršos nėra fiksuojamos. Su vietiniais buvo ne kartą tartasi ir jiems aiškinome realią situaciją, tačiau pastarieji nesiklausė. Taigi teisėjams atmetus skundą, piliečiai teismą pralošė“, - teigė R. Suslavičius.
Verslininko nuomonei pritarė ir Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriuje laikinai einantis vedėjo ir vyriausiojo architekto pareigas Nerijus Kelmelis.
„Vamzdžių gamyklos gamyba yra netarši, o kažkokie išmetami teršalai į orą, kurių gali ir nebūti, tikrai nepasieks gyvenamųjų namų“, - aiškino N. Kelmelis.
Neaiškios detaliojo plano patvirtinimo aplinkybės
2010 metų birželio 21 d. UAB „ViaCon Baltic Pipe“ priklausančiai vamzdžių gamyklai Valstybinė Teritorijų Planavimo ir Statybos Inspekcija (VTPSI) pateikė neigiamą detaliojo plano išvadą. Tačiau jau rugpjūčio 5 dieną pastarąjį sprendimą VTPSI pakeitė į priešingą. Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas detalųjį planą išnagrinėjo ir suderinęs perdavė savivaldybės tarybai, kuri jį rugpjūčio 26 dieną patvirtino. Buvo leista žemės sklypą panaudoti komercinei veiklai.
Anot R. Varankienės, per tokį trumpą laiką pasikeitusi VTPSI išvada ir skubus detaliojo plano patvirtinimas kelia didžiulių abejonių, ar visas procesas buvo skaidrus.
„Statybos inspekcijos neigiama išvada yra detaliojo planavimo pabaiga. Tokiu atveju, pagal įstatymus, planas daromas iš naujo, laikantis visų terminų ir atitinkamų teisės aktų. Kokiu pagrindu ar įstatymu remiantis inspekcija pakeitė savo išvadą, niekas neaiškina ir netgi bandoma šį veiksmą nuslėpti, apie jį net nešnekant. Argi tai nėra detaliojo plano nupirkimas?“, - piktinosi Margavos gyventojų interesus ginanti moteris.
R. Varankienės teigimu, visoje šioje detaliojo plano patvirtinimo istorijoje slypi daugybė pažeidimų, kurie kažkodėl niekam nekrito į akį.
„Ūkinė veikla neatitinka žemės paskirties, mistiniu būdu nustatytas sanitarinės apsaugos zonos ginčijimas teismuose, privažiavimo prie gamyklos kelias neatitinka reikalingos kategorijos ir daug kitų pažeidimų nėra kliūtis neaiškiomis aplinkybėmis patvirtinti prieš tai atmestą detalųjį planą“, - toliau kalbėjo Visuomeninės piliečių sąjungos Margavos skyriaus vadovė.
Vykstant teisminiams tyrimams dėl galimai nelegalios vamzdžių gamyklos statybos Margavoje, UAB „ViaCon Baltic Pipe“ iš numatytos daugiau nei 2 milijonų Europos Sąjungos finansinės paramos gavo 300 tūkst. Lt.
Detalusis planas svarstytas skubos tvarka
Pakaunėje pastatytos vamzdžių gamyklos detaliojo plano svarstymas iš anksto nebuvo įtrauktas į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 metų rugpjūčio 26 d. dienotvarkę. Anot savivaldybės mero V. Makūno, detaliojo plano nagrinėjimas buvo įtrauktas į darbų sąrašą kaip papildomas klausimas skubos tvarka.
„Viskas vyko pagal nustatytą tvarką ir įstatymus. Detalusis planas patvirtintas papildomu klausimu skubos tvarka, tačiau tai nereiškia, kad buvo kažkas pažeista. Tuo labiau – tos institucijos, kurios tyrė margaviškių ir įmonės konfliktą, nepraleistų detaliojo plano, jei būtų įsivėlę įstatymų pažeidimai“, - kalbėjo V. Makūnas.
Tiksliai nurodyti gamyklos detaliojo plano skubaus įtraukimo į darbotvarkę priežastis negalėjo ir savivaldybės tarybos sekretorius Algimantas Norkus.
„Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu, komiteto, komisijos, frakcijos ar trečdaliu dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Viskas atitiko šiuos reikalavimus“, - aiškino A. Norkus.
„Jei detalusis planas buvo patvirtintas, tai šis punktas turėjo būti tos dienos tarybos dienotvarkėje“, - sakė Laikinasis Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Kelmelis.
Verta pažymėti, kad Kauno rajono savivaldybės internetiniame puslapyje tarp 2010 metų rugpjūčio 26 dienos tarybos priimtų spendimų nėra publikuoto jokio punkto, kuriame būtų minimas UAB „ViaCon Baltic Pipe“ priklausančios vamzdžių gamyklos detaliojo plano patvirtinimas.
Įtarimai ir kaltinimai pateikti abiems pusėms
R. Varankienės teigimu, šiuo metu verslininkai turi tik detalųjį gamyklos planą ir jokių kitų dokumentų, leidžiančių pradėti statybos, rekonstrukcijos darbus ar eksploatavimą, tačiau įmonė jau pilnai įrengta ir veikia.
„Vamzdžių gamykla veikia beveik metus, nors tam leidimų nėra išduota. Juk vyksta tyrimai, daug įvairios medžiagos nagrinėjama teisme. Be to, šioje istorijoje taip pat dalyvauja Lietuvos įmonės UAB „Pilainiai“, Švedijos ir Lietuvos UAB „ViaCon Baltic“ ir UAB „ASPB“, kurios nelegaliai įsikūrusios viename sklype. Verslininkai į gamyklos teritoriją policijos neįsileidžia, akivaizdžiai nepaiso įstatymų ir savivaliauja“, - situaciją apibūdino moteris.
Anot R. Suslavičiaus, gamykloje buvo padarytas remontas, tačiau šiuo metu jokie darbai nevyksta. Verslininkas pateikė Kauno apygardos prokuratūros išvadą, kurioje teigiama, jog Margavos kaime netoli įmonės teritorijos esančioje Kauno valstybinio oro uosto sanitarinėje zonoje įkurti gyvenamieji namai yra pastatyti pažeidžiant tam tikrus teisės aktus.
„Konflikto aš iš viso nematau. Tie gyvenamieji namai oro uosto sanitarinėje zonoje pastatyti nelegaliai. Patys piliečiai ieško sau teisių, o, kaip žinoma, iš neteisės teisė neatsiranda. Mes, verslas, taip pat esame visuomenės dalis ir norime, jog mūsų interesai būtų ginami“, - teigė R. Suslavičius.
Tuo metu specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė spaudai Julija Antanaitienė sako, kad šiuo metu tyrimas dėl vamzdžių gamyklos pastatymo aplinkybių jau beveik baigtas ir yra pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba dviems asmenims - buvusiam Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriui ir to paties departamento Kauno rajono skyriaus vyriausiajai specialistei.
R. Varankienė tvirtino, jog beveik tris metus besitęsiančiose batalijose su vamzdžių gamyklą pastačiusiais verslininkais, ji ir kiti aktyvūs margaviškiai kreipėsi į daugybę įvairiausių institucijų, tačiau viltys pažaboti verslo magnatų užmačias vis tirpsta.
„Kreipėmės kone visur, kur tik buvo įmanoma kreiptis: Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, STT, FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba - DELFI), Prokuratūra, įvairūs teismai ir ministerijos... Šiuo metu laukiame dar keleto teismo išvadų, tačiau akivaizdu, kad atsitrenkėme į sieną. Šiaip ar taip, nežadame pasiduoti, ketiname kovoti toliau“, - kalbėjo moteris.
Dėkojame DELFI skaitytojams už informaciją!
