Karts nuo nuo karto su šeima nuvažiuojame į Zarasus. Tiesiog todėl, kad ten gražu ir jauku. Galima pasivaikščioti patogiais takais ežero pakrante. Užlipti į apžvalgos ratą. Vietinėje kavinėje suvalgyti seliavos (tokia žuvis). Vieną gražią šios vasaros savaitgalio dieną taip pat išsiruošėme į tuos kraštus. Pasivaikščiojome pažintiniu Šavašos pažintiniu taku Gražutės regioniniame parke. Beje, tai vienas iš Top 10 gražiausių Lietuvos pažintinių takų. Tuomet patraukėme į pačius Zarasus. Pasirodo, ten tą dieną vyko kažkokia šventė (ralis ar pan.). Daug mašinų, žmonių, kai kurios gatvės uždarytos. Nieko tokio. Tą vakarą nepavyko suvalgyti ir seliavos. Irgi ne tragedija.

Bet kai po karštos dienos nuėjome atsigaivinti prie tokio ežerėlio Zarasėlis... „Atmušė“ norą vykti į Zarasus tikriausiai ilgam. Dar nepriėjus ežero jau trenkia „bum bum bum“. Pasirodo, kažkokia kavinė ant paties ežero kranto. Išsirinkome atokiausią paplūdimio kampą, bet skleidžiamos muzikos (greičiau kakofonijos) garsas akivaizdžiai viršijo visas normalias ribas. Tiek to, pakentėsime. Gražus paplūdimys, atvežta smėliuko, ežere padarytas maudymosi baseinas, bokštas šuoliams į vandenį. Bet viską sugadina buduliai. Cigarečių dūmai nesisklaido, nors aplink pilna vaikų. Maišais tempiamas alus, nors viešoje vietoje alkoholį gerti draudžiama. O gal Zarasuose prie Zarasėlio ežero Lietuvos įstatymai negalioja?! „Kam tie įstatymai, – tars koks nors vietinis alkomagnatas, – jei buduliai ekonomiką kelia ir šnapso daug nupirks?!“ Beje, o policija visai netoli to paplūdimio įsikūrusi. Daug kuro neišdegintų, jei nueitų ir vieną kitą protokolą surašytų.

Gerai. Pereikime prie Nidos. Nors ten budulių beveik nėra, tačiau budulizmo apraiškų vis dėlto esti. Nidos paplūdimiuose ne tik alkoholio negalima vartoti, bet ir rūkyti. Deja. Mačiau, kad alus – vos ne kas antrose rankose. Kiti ir degtinės butelius išdrįsta išsitraukti. 

Rūkoriai pučia sau dūmus aplinkiniams ir vargo nemato. Nesvarbu, ar tai būtų vaikas, ar suaugęs. Čia ir nesant jokio draudimo būtų galima susiprotėti, kad kiti nenori kvėpuoti rūkorių užnuodytu oru. Tačiau, matyt, budulizmas ar prarūkytos smegenys neleidžia to suvokti. Suprantu, kad priklausomybė – tai liga, bet ne tokia, kad nebūtų galima paeiti atokiau ir sutraukti tą savo nuodą. O policija ir čia nesivargina užtikrinti įstatymų laikymosi. Per savaitę paplūdimyje (ten, kur baigiasi Taikos gatvė) teko matyti tik vieną kartą pravažiuojant policijos keturratį. Gelbėtojams tokie dalykai, atrodo, irgi dzin. Galėtų bent įspėti geriančiuosius ir rūkorius.

Zarasai, Nida ir… prekybos centrai – kas juos sieja? Pavyzdžiui, Vilniuje prie vieno jų įeinančius ir išeinančius verčia pasyviai rūkyti. Pastatė rūkymo vietas, bet negali užtikrinti, kad buduliai pakeltų savo užpakalį ir paėjėtų kelis žingsnius į šalį. Kodėl kiti, ypač vaikai, turi uostyti rūkorių dūmus? Beje, teko matyti, kad ir apsauginiai kartais čiulpia kaip išbadėję savo nuodinguosius cigariukus, nors patys galėtų sudrausminti budulius. Tikriausiai nereikia priminti, kad privalu užtikrinti, kad klientai, nešantys pinigus prekybos centrams, nebūtų verčiami kvėpuoti tabako dūmais (tai numato įstatymai). Tie kas nori nuodytis, tegul. O kodėl jie turėtų kenkti ir kitų sveikatai? Įsivaizduoja, kad yra pasaulio bambos? Tai kas gi bendro tarp Zarasų, Nidos ir prekybos centrų? O gi tai, kad jokios kontrolės, kaip laikomasi teisės aktų, bei pagarbos aplinkiniams.

Policija, gelbėtojai, valdžia ir galų gale verslas, atrodo, nusispjovė ant įstatymų. Atrodo, jiems nerūpi, kad buduliai dega cigaretes ir rūko vos ne tiesiai kitiems į veidus – tiek vaikams, tiek kūdikiams ar suaugusiems. Paskui meta nuorūkas ant žemės, teršia žemę ir vandenį. Daug rėkiančių, kad norvegai paima vaikus. Bet kodėl niekas nenori, kad būtų norma, kad vaikai mato blaivius tėvus ir kitus aplinkinius, nekvėpuoja tabako dūmais, o džiaugiasi sveika ir blaivia aplinka? Atrodo, kad vien tik rūkoriams ir lėbautojams sudaromos visos sąlygos parazituoti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Klausiame Jūsų – ar jums patinka ilsėtis Lietuvos pajūryje? Kokių pastabų ar pagyrų turite? Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vasara“. Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: