Sugriovus imperiją ir įkūrus respubliką norėta keisti viską - modernizuoti Kiniją, vesti ją į ateitį. Taigi tuometinis revoliucionierius Sun Yat-sen susirinkimo metu nusprendė sausio 1-ąją pervadinti Naujųjų Metų diena, o senąją kinų Naujųjų Metų dieną (pirmąją metų dieną pagal mėnulio kalendorių) pervadino Pavasario švente (užsienio kalbomis ta šventė vis dėlto dažniau vadinama „kinų naujais metais“). Tokiu būdu Kinijoje atsirado nauja šventė ir naujas laisvadienis, tačiau per šimtmetį vis dar nesusiformavo šios šventės šventimo tradicijos.
Prisižiūrėjus užsienietiškų filmų galima būtų pamanyti, kad Naujųjų Metų išvakarėse gatvės pilnos žmonių, skamba muzika ir šmėkščioja popieriniai drakonai. Taip nėra. Net Mao Zedong’o gimtadienis (gruodžio 26 d.) čia didesnė šventė - paminima mokyklose ir laikraščiuose. Naujiesiems Metams niekas nerašo atvirukų ir neperka dovanų, retas kuris planuoja kažkaip apskritai švęsti. Prigijo tik vienas - gana rusiškas įprotis - Naujųjų Metų žiburėliai.
Žmonės kartais renkasi nueiti į koncertą, kartais paleidžia kokį dangaus žibintą, bet dažniausiai jie tiesiog lieka namuose ir laukia vieno įspūdingiausių koncertų per visus metus - nuo 1983 m. CCTV rengiamos Naujųjų Metų šventės. Šią TV programą žiūri maždaug 700 mln. kinų, valgydami sočią, bet niekuo neišsiskiriančią vakarienę. Atlikėjai stengiasi žūtbūt patekti į šią programą, nes su tokiu žiūrovų kiekiu jie užsitikrina visų ateinančių metų sėkmę.
Programa išsiskiria pompastika, scenoje esančių žmonių gausa, kostiumų blizgumu ir kartais tikrai vykusiais kinų dainininkų ir raudonojo armijos choro pasirodymais. Nuo 1988-ųjų per žiburėlius pasirodydavo ir užsieniečiai - tąmet kanadietis Da Shan atliko komišką dialogą tobula kinų kalba.
Praėjusiais metais čia dainavo Leona Lewis, pasirodė užsieniečių magų trupė. Taip pat kiekvienais metais rodomas bent vienas šiek tiek politinis pasirodymas, taip pat ir pasirodymas, reprezentuojantis Kinijos tautines mažumas. O suskaičiavus iki 12 likusias sekundes ir pasveikinus atėjusius metus, programa greitai baigiasi ir žmonės turi galimybę pažiūrėti senų naujamečių žiburėlių akimirkas. Kartą mačiau bene dešimties metų senumo medžiagą.
Per keturis su trupučiu metus Kinijoje supratau, kad ši šventė - puikus dabartinės Kinijos kultūros atspindys: šventė graži ir didelė, bet be originalaus, autentiško (kiniško?) turinio. Visas renginys - gražus visokių įtakų susikirtimo ir pilietinio ugdymo pavyzdys. Galite iš smalsumo pasižiūrėti (dalis 2013-ųjų žiburėlio čia, ypač gražu nuo 6.30 val., kai Celine Dion kiniškai uždainuoja). Laimingų Naujų!