Bilietai į šio dainininko koncertus buvo pardavinėjami visus metus, tačiau kaip visada atsirado tokių, kurie laiku nesuspėjo, ir, pasirodo, atsirado tokių, kurie užsinorėjo iš to pasipelnyti. Likus savaitei iki koncerto pasirodė skelbimai, kuriais buvo ieškoma bilietų į A.Bocelli koncertą. Parduodančių bilietus – taip pat.
Baisiausia tai, kad aš net pagalvoti nepagalvojau (naivumas neišpasakytas), kad žmonės gali pardavinėti netikrus bilietus. Ir iš kokio mėnulio nukritau, paklausite? Tikrai, dabar ir pati nebesuprantu, bet, matyt, gyvenau mėnulyje ar kažkokioje kitokioje planetoje, kurioje gyvena sąžiningi žmonės. Taigi, nusipirkau aš tuos nesamus bilietus. Pinigų nėra, bilietų taip pat. Bala jų nematė. Į koncertą vis tiek patekau.
Galiu drąsiai teigti, kad tai pirmas koncertas per mano gyvenimą (tikiuosi, ne paskutinis), kai sumokėjau tokius didelius pinigus už bilietą ir man jų visai negaila. O dažniausiai būna taip, kad į koncertą patenku veltui, bet pagailiu sugaišto laiko. A.Bocelli vieniems parodė, kitiems įrodė, kad šiuo metu jis yra tikra žvaigždė ir spindi visu ryškumu. 56-erių metų regėjimo negalią turintis dainininkas parodė aukščiausią meistriškumą. Ir talentas, ir nuoširdumas, ir absoliutus atsidavimas muzikai sklido iš jo Lietuvos publikai. Ne kiekvienas atlikėjas būna prašomas po koncerto bisuoti penkis kartus. Ir nors iš anksto paruoštus, tuos penkis papildomus kūrinius A.Bocelli padainavo įdėjęs į juos visą save. O paskutinysis kūrinys „Nessun dorma“ suskambėjo ne kaip paskutinis, bet kaip pats pirmasis, su beprotiškai ir, atrodo, neįmanomai ilga, puikia ir tikslia viršūne.
O dabar apie bilietų kainas. Kad ir koks nuostabus būtų atlikėjas, kad ir koks puikus koncertas, bilietai į jį Lietuvos publikai tikrai brangoki. Žinoma, manau, jų kaina yra tokia pati kaip kitose Europos šalyse ar JAV. Kaip ir kitos kainos, staiga pasikeitusios įvedus Europos valiutą Lietuvoje. Šiek tiek paanalizavus ir paskaičiavus pasidaro keista, nes eilinis lietuvis už daiktą ar pramogą moka tą pačią kainą kaip, pavyzdžiui, eilinis vokietis, o atlyginimą gauna penkis kartus mažesnį.
Lietuvoje gyvenantys muzikantai – paimkime kaip pavyzdį su maestro A.Bocelli koncertavusius Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantus ir Kauno valstybinio choro dainininkus – uždirba apie 500 eurų. Kaip manote, ar labai lengva sau leisti nusipirkti bilietą į pasaulinio garso klasikinės muzikos dainininko koncertą už 100 eurų? Mano manymu, ne visai lengva. O štai Vokietijoje gyvenantiems muzikantams už tiek nusipirkti bilietą sau ar savo artimiesiems nebūtų labai jau sudėtinga, nes jų atlyginimas siekia 2000 eurų (...).
Šiaip ar taip, be galo džiaugiuosi, kad tikrų tikriausios, o ne kokios nors pseudo žvaigždės koncertas su aukščiausio lygio įgarsintojais, apšvietėjais ir kitais komandos darbuotojais neaplenkė Lietuvos, o tuo pačiu – ir manęs.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!