Sovietinis palikimas
1961 m. birželio 22 d., minint 20 metų nuo tada, kai Hitlerio armija pradėjo Barbarosos operaciją pradėdama Antrą pasaulinį karą rytų Europoje, Kijevui buvo suteiktas Miesto Didvyrio statusas. Buvo už ką, turint omeny, kad pro Kijevą teka Dniepras, kurio plotis kai kur siekia beveik kilometrą, ir 1943 m. spaudžiant vokiečius, perkelti karius per upę į vakarinį krantą bei sukurti stabilų placdarmą – užduotis ne iš lengvųjų. Galiausiai tai pavyko (iš antro bandymo ir užtrukus beveik 3 mėnesius).
Šiandien Kijeve tų laikų įvykiams ir žuvusiems atminti išties yra daug, ypač prie muziejų, paminklų ir kitų objektų. Atmetus visą sovietinę propagandą, istorijos mėgėjams išties bus ką pamatyti.
Pagrindinis muziejus šia tema, be abejo, yra Didžiojo Tėvynės karo muziejus, kuriame eksponuojami tiek sovietiniai, tiek vokiški ginklai, ekipuotė, apdovanojimai, dokumentai ir pan.
Vienas iš retesnių eksponatų, kurį galima pamatyti – sovietinis Pergalės ordinas, kuris buvo įteiktas tik 17-ai asmenų (įtraukiant ir amerikiečių ir britų generolus D. Eizenhowerį ir B. Montgomerį).
Visai šalia įrengti dar keli muziejai – įskaitant šarvuotos ir kitos technikos paviljoną, kuriame galima pamatyti ne tik legendiniu vadinamą T-34-85 (tas pats iš „Keturių tankistų“), tačiau ir retesnių egzempliorių (pvz., savaeigį pabūklą ISU-152), sunkiuosius tankus IS-1, IS-2, IS- 3, šarvuoto traukinio vagoną, ar ypač retą NI-2 (rus. „na ispug“ – „išgąsdinimui“) – tai karo metais ant traktoriaus važiuoklės gaminta tanko butaforija, kuri turėjo apgauti vokiečių aviaciją ir žvalgybą.
Viena iš įspūdingiausių vietų, kurias būtina aplankyti – memorialas Holodomorui atminti. Šio žodžio tiesioginis vertimas – „mirtis nuo bado“. 1932-33 metais tuometinėje Ukrainos socialistinėje respublikoje kilęs badas įvairiais skaičiavimais pareikalavo beveik 8 milijonų žmonių mirties. 25 valstybės (įskaitant Lietuvą) Holodomorą laiko genocidu, t.y. suorganizuotu tyčia tuometinės sovietinės valdžios.
Šiek tiek toliau nuo centro (ir su nelabai patogiu privažiavimu) yra Valstybinis aviacijos muziejus. Tai yra ne tik vienas didžiausių aviacijos muziejų pasaulyje, tačiau ir turintis vienus rečiausių eksponatų (lėktuvų, pagamintų dar 1918 m., sraigtasparnių, keleivinių lėktuvų, strateginių bombonešių, hidroplanų, reaktyvinių naikintuvų ir pan.).
Prie sovietinio palikimo galima priskirti ir aplankytų muziejų darbuotojas, kurios lygiai tokios pačios kaip ir Lietuvoje – jokios šypsenos, sėdi ant savo mažų kėdučių, nuolat primena laikytis taisyklių kaip kad „nefotografuoti“, „neliesti eksponatų ir į juos nekvėpuoti“.
Viduramžiai ir LDK palikimas
Kijevo miestas istoriją skaičiuoja nuo 482 m. Iki tol visa Juodosios jūros pakrantė ir Dniepro baseinas buvo kaip pereinamas kiemas graikams, romėnams, gotams, hunams, totoriams. Nuo 14 amžiaus Kijevo Rusia pradėjo susidurti ir su lietuviais. Tik 1654 m. maskvėnams tvirčiau įsitvirtinus šiuose kraštuose, LDK įtaka sumažėjo. Tačiau turtinga įvykiais istorija šiandien reiškia, kad Kijeve yra daug muziejų, kuriuose galima pamatyti ne tik eksponatų iš graikų ar romėnų karų laikų, tačiau taip pat ir eksponatų, tiesiogiai susijusių su LDK ir Lietuva. Maža to, architektūrinis palikimas išsaugotas iki šių dienų.
Pagrindinius senosios Kijevo istorijos eksponatus galima pamatyti, pavyzdžiui, Nacionaliniame Ukrainos istorijos muziejuje (turinčiame netgi tikri rimtą Lietuvos tarpukario medalių ir ordinų kolekciją), taip pat Kijevo tvirtovėje (carinę Rusiją menantis fortas, kažkuo primenantis Kauno tvirtovės fortus), kuriame galima pamatyti ne tik istorines LDK vėliavas, tačiau ir atkurtus LDK laikų ginklus bei šarvus (įskaitant ir tuos, kuriuos vilkint galime pamatyti garbės sargybą per valstybines šventes Lietuvoje).
Lankantis Kijeve būtina aplankyti į UNESCO paveldo sąrašą įrašytą Šv. Sofijos katedrą (pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima nuo VI a.) ir Kijevo Pečersko Lavra vienuolyną (pastatytas 1051 m.), Šv. Michailo vienuolyną (pastatytas 1113 m.).
Kijevas šiandien
Apibūdinimas vienu sakiniu: pigus ir tvarkingas miestas. Susisiekimas dėl metro yra patogus ir pigus: vienas metro žetonas kainuoja vos 4 grivinas (20 lietuviškų centų), už kurias galima greit patekti praktiškai į bet kurį miesto tašką. Tačiau yra ir kitų būdų apžiūrėti miestą.
Vienas iš jų – pėsčiomis. Ypač centrinėje dalyje ėjimas pėsčiomis yra visai smagi ir neatsibostanti atrakcija dėl didelės architektūrinių paminklų ir kitų lankytinų vietų koncentracijos.
Ypač aktyviems keliautojams Kijeve siūlomos ir aktyvesnės atrakcijos: pavyzdžiui, ekskursija po miestą bėgant. Vietiniai bėgimo entuziastai sudarys trasą taip, kad bėgimo maršrutas ves pro visus įdomesnius objektus. Na, o po bėgimo galima nusimaudyti pačiame Dniepre – Kijeve yra 16 pliažų.
Kalbant apie maistą, miestas turėtų ypač patikti sušių (turbūt trys ketvirtadaliai visų maitinimo įstaigų centrinėje miesto dalyje siūlo būtent juos), picų ir mėsainių mėgėjams. Mieste yra ypač daug alaus, giros ir ... mochito mobilių pardavimo taškų (statinė po skėčiu nuo saulės). Tačiau ieškant didesnio kavos pasirinkimo teks vargti – tokių gilių kavos gėrimo tradicijų, kokios jau susiformavusios Lietuvoje, Kijeve pastebėti neteko.
Kijevas yra patogus miestas užsieniečiams – gatvių pavadinimai užrašyti ne tik ukrainiečių, tačiau ir anglų kalba. Visi angliškai kalbinti žmonės mane suprato ir man sugebėjo atsakyti į tai, ko klausiama. Kalbantiems rusiškai problemų iš viso neturėtų kilti.
Kijevas ir laisvė
Nustebino ypač daug mieste pasitaikančių užrašų su žodžiu „вільна“. Kaip vėliau paaiškėjo, šis žodis turi dvi reikšmes: „laisva“, o jei iš didžiosios raidės – senąja ukrainiečių kalba – Vilnius. Panašu, kad Ukrainai galimybė pasirašyti asociacijos sutartį su ES būtent Vilniuje išties turėjo simbolinę reikšmę.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Rašinys parašytas konkursui „Ukraina mano akimis: laimėk savaitgalį Lvove!“. Taip pat nori dalyvauti konkurse? Daugiau apie jį sužinok čia.