Zuikis Velykų simboliu tapo dar XVI amžiuje Vokietijoje. Amerikoje jis išpopuliarėjo kiek vėliau – apie 1700 metus, kai daug vokiečių pradėjo emigruoti į šią šalį. Ši mitinė būtybė buvo sugalvota tokiu pačiu principu, kaip ir Kalėdų senelis, nešantis dovanas geriems vaikučiams. Tik šiuo atveju dovanomis tapo marginti kiaušiniai, kartais saldainiai. Valgomi šokoladiniai zuikiai buvo pradėti gaminti taip pat Vokietijoje, apie 1810 metus.      

Velykų kiaušiniai      

Viduramžių Europoje Gavėnios (krikščionių pasninko laikotarpis prieš Velykas skirtas Kristaus kančioms ir mirčiai prisiminti) metu kiaušinius valgyti buvo draudžiama. Kiaušinius buvo mėgstama virti ar kitaip paruošti bei dovanoti juos vaikams tik vėliau. 

Kiaušiniai simbolizavo derlingumą ateinančiu pavasario sezonu, todėl manoma, jog senovės kultūrose, tokiose kaip Senovės Egipte, Persijoje ir Romoje, kiaušiniai buvo valgomi būtent pavasarį. Kiaušinis taip pat simbolizavo gyvybę. Žmonės galėjo liesti, laikyti jį, žinodami, jog viduje vystosi būtent ji.      

Zuikiai yra žinomi kaip dažnai poruotis mėgstančios ir į gyvenimą kelis kartus per metus naujas gyvybes atvedančios būtybės. Nors šie du dalykai neturi jokios susijusios tarpusavyje reikšmės, jie vis vien siejami, norint pabrėžti, jog žiema jau baigėsi, o su atėjusiu pavasariu viskas aplinkui atgyja.

Formuojantis šiai kasmetinei šventei kiaušiniai buvo pradėti dažyti išreiškiant savo meninius sugebėjimus, jais pradėta dekoruoti namus. Taip pat atsirado Velykoms priskiriamų žaidimų: tėvai paslėpdavo kiaušinius įvairiausiose vietose ir vaikai turėdavo juos surasti, arba kiaušinių ridenimas nuo kalvos, siekiant nuridenti jį kuo toliau. Pačios populiariausios kiaušinių ridenimo varžybos kasmet vyksta Baltųjų rūmų aikštėje.  

Skirtingos tradicijos

Skirtingos šalys turėjo savitas Velykų tradicijas, tačiau per daugybę metų jos supanašėjo. Stačiatikiai Velykų laikotarpiu Vidurio Vakaruose ir Graikijoje kiaušinius dažė skaisčiai raudona spalva, simbolizuojant Kristaus kraują nukryžiuojant. Armėnijoje kiaušiniai (būtinai pradurti ir be turinio, kuris ištraukiamas) buvo dekoruojami Kristaus, Šv. Marijos bei kitų šventųjų paveikslėliais. Vokietijoje per Šventąjį Ketvirtadienį buvo dovanojami tuščiaviduriai, žaliai nuspalvinti kiaušiniai, kurie buvo kabinami ant eglių šakų. O štai Austrijoje kiaušiniai buvo verdami įvynioti į mažus augalėlius, kurie suteikdavo jiems tam tikrus originalius raštus.

Kaip tai susiję su krikščionybe?

Pasak Naujojo Testamento, Kristus prisikėlė, kad atpirktų mūsų visų nuodėmes. Atgimimas ir prisikėlimas asocijuojasi su pavasariu, kadangi kaip tik tuo metu po ilgos žiemos pražysta medžiai, gėlės, pasėtas derlius vėl užauga. Tai derlingumo bei gyvūnų dauginimosi metas, tad senovėje tikėta, kad būtent tai galima sieti su religija. Taigi taip ir atsirado Velykos, kurios yra siejamos ne vien su Kristaus prisikėlimu, bet ir su zuikiu, nešančiu kiaušinius.