Australų kilmės režisierius, scenaristas ir prodiuseris Bazas Luhrmanas, garsėjantis itin puikiomis vizualinėmis klasikinių literatūros kūrinių ekranizacijomis, pristato savo penktąjį režisūros darbą.
© Organizatorių archyvas

Žinomas iš tokių ekranizacijos kaip 1996 metų modernus miuziklas „Romeo ir Džuljeta“ pagal nemirtingą Viljamo Šekspyro kūrinį, spalvingo ir seksualaus 2001 metais pasirodžiusio „Mulen Ružo“ bei karinio epo „Australija“, kūrėjas kviečia pamatyti pagal naujus kino kanonus sukurtą amerikiečių klasiko Frensio Skoto Ficdžeraldo šedevrą.

Nusižengęs visoms klasikinėms tradicijoms, režisierius pristato filmą, kuris perkels žiūrovus į triukšmingą XX amžiaus pradžios Niujorką, apgaubtą modernios muzikos ir vizualinių triukų, bei supažindins su ekscentrišku milijonieriumi, kuriam yra pavaldus visas pasaulis.

Apie ką mes čia…

Jaunasis brokeris Nikas atvažiuoja į gyvenimu alsuojantį ir besiplečiantį Niujorką. Apsigyvenęs kukliame name, jis pastebi, jog jo kaimynystėje gyvena žmogus, kurio niekas nėra regėjęs, tačiau apie jį visi šneka. Pakviestas į prašmatnų vakarėlį pas savo kaimyną, vaikinas pagaliau turi galimybę susipažinti su paslaptingu ir ekscentrišku žmogumi – ponu Getsbiu.

Kūrinio vidus

Bazas Luhrmanas jau eilinį sykį bando įrodyti, jog modernumu apgaubtos klasikinių kūrinių ekranizacijos suteikia daugiau laisvės bei estetiškai sugeba susitapatinti su šiuolaikiniu žmogumi. Frensio Skoto Ficdžeraldo kūrinys sulaukė aibės ekranizacijų, todėl į visus filmus būtų galima žvelgti kaip į tam tikrą evoliuciją – ne tik kino, bet ir paties literatūrinio kūrinio.

Geriausiomis yra laikomos dvi ekranizacijos – tai klasikinis auksinio Holivudo laikotarpio filmas, pasirodęs 1949 metais, bei 1974 metais pasirodžiusi literatūrinio kūrinio vizija su Robertu Redfordu priešaky, pelniusi du Oskaro apdovanojimus. Kaip bebūtų, šie senesnieji filmai sunkiai sugebėjo perteikti knygos didybę. Vis tik, lyginant su šia nauja juosta, jie vis dėlto yra žymiai brandesni savo turiniu ir pačia atmosfera.

Nepaisant daug žadančios pradžios (ypač detaliai pristatomo Niujorko ir jo užkulisių, leidžiančių atitrūkti nuo tikrovės ir atsidurti svajingame mitų apgaubtame pasaulyje; jis savo vizualiai nepriekaištingais kraštovaizdžiais yra tolygus rojui žemėje) įpusėjus filmui, jis praranda knygoje jaučiamą mistinę atmosferą.

Veiksmas pradeda rutuliotis pernelyg chaotiškai, o pati istorija, pasakojama Niko lūpomis, neišlaiko intrigos. Reikia pripažinti, jog keletas šios juostos scenų yra labai stiprios, emocingos bei prikaustančios dėmesį, bet be lenktynių, kurios yra tolygios „Greitų ir įsiutusių“ filmų serijai, santykių aiškinimosi dėl moters ir įspūdingų vakarėlių, tai savo vidumi gana tuščias filmas.

Pačių pagrindinių personažų įtaka visai istorijai taip pat nemaža. Pasakotojas Nikas, kuris turėtų prisidėti prie pozityvios kūrinio atmosferos kūrimo, vis dėlto stokoja visų knygoje išreikštų bruožų ir lieka nuobodus, lengvai užmirštamas, lyg pilka ir nereikšminga pelytė, palyginus su kitais filmo herojais.

Džėjus Getsbis, aplink kurį sukasi visa istorija ir kuris papildo visų personažų portretus emocijomis, sukelia dvejopą įspūdį. Šis personažas pasirodo tik trisdešimtąją filmo minutę, o tai yra nuostabu. Intriguojanti filmo pradžia ir mitai apie jį sudaro stiprų pamatą tolimesnei istorijos eigai, bet atsiskleidęs vos juostai įpusėjus, Getsbis prarandą savo žavesį.

Jis nebeatrodo kaip Dievas, prieš kurį kiekvienas klaupiasi, o tiesiog tėra paprastas ir be galo įsimylėjęs žmogelis. Meilės trikampio iniciatorė Deisė, dėl kurios pametęs galvą pagrindinis personažas, pavaizduota tiesiog klaikiai – visiškai be jokios charizmos, jog net sunku suvokti, kuo ši moteris galėjo sužavėti tokius vyrus.

Knygoje ji spindėjo ir buvo lyg angelas, nusileidęs į žemę, o filme ji, manau, vos išsiskiria iš jame pristatomų prostitučių. Vienintelis puikiai išpildytas personažas – Tomas, Deisės vyras. Jo spindesys visai juostai suteikia tam tikro charakterio, stiprių emocinių akimirkų bei puikybės. Keista, jog žiūrovų akyse antraplanis veikėjas sugebėjo nurungti taip garbinamą Getsbį.

Filme yra matomi du motyvai – melo ir meilės. Kalbant apie melą, galima įžvelgti paties Getsbio sukurtą pasaulį. Jis apgaubtas ne paslaptimi, kurią taip nori įpiršti scenaristai, o tiesiog melu, kuris yra matomas jau nuo pirmų personažo pasirodymo akimirkų.

Meilės motyvas, kuris yra glaudžiai susijęs su ką tik minėtu melu, tėra veikėjų iliuzija, nes jokios tikros ir tyros meilės nesijaučia. Tokiame skurdžiame širdies reikalų pateikime, be turčių ir jų užgaidų vykdymo, daugiau nieko ir nesimato. Režisierius, matyt, net nesiaiškino, kuo buvo pagristas toks sudėtingas meilės trikampis, nepateikė metaforų, randamų knygoje, o tiesiog atvirai, bet, deja, visiškai neteisingai parodė veikėjų kančias.

Apibendrinant, būtų galima teigti, jog kol kas dar nėra tinkamai ekranizuoto Ficdžeraldo kūrinio. Nors į šią juostą buvo dedami dideli lūkesčiai, bet galų gale gautas labai pompastiškas ir tiesiog komercinis muilo burbulas, skirtas labiau žmonėms, kuriems terūpi lengvas ekrane rodomas šou, o ne turinys su gilia potekste, skatinantis apmąstymams ir pasibaigus kino seansui.

Techninė juostos pusė

Kaip ir kiti Bazo Luhrmano filmai, šis išsiskiria savo vizualiniu grožiu. Iš tiesų, filmas iš techninės pusės yra unikalus: ypač nuostabus ir kerintis yra naktinis Niujorkas, moderniai ir kartu gyvai parodytos anų metų gatvės, skverai ir namai. Nepagailėta lėšų specialiesiems efektams bei dekoracijoms, kurių didybė užgožia bene viską, ką šis filmas turėjo atskleisti savo istorijos turiniu.

Operatoriaus darbas vertas ne tik pagyrų, tačiau ir Oskaro nominacijos. Efektingas, vietoje nesėdintis kameros meistras Simonas Dugganas parodo visą Niujorko grožį. Jo dėka kruopščiai pateikiamos mažytės detalės, iš įvairiausių rakursų sugebama priartinti žiūrovą prie paties veiksmo. Geriausias to įrodymas – automobilių lenktynės miesto gatvėmis. Žinoma, prie visko prisideda ir į 3D konvertuotas vaizdas. Kokybiškas, kvapą gniaužantis ir įtraukiantis trimatės erdvės efektas yra dar vienas šio filmo koziris, nors gana keista žiūrėti dramą tokiu formatu.

Garso montažas profesionaliai stiprus. Tam tikrose scenose pateikiami kvapą gniaužantys momentai, kurie būtent garso dėka išreiškiami efektingai, todėl jaučiama šiokia tokia įtampa ir stiprus poveikis. To paties nebūtų galima pasakyti apie montažą. Kartais atrodo, jog scenos yra sulipdytos neapgalvotai ir gaunamas bendras chaotiškas vaizdas, keliantis jausmą, jog buvo skubėta ir neatsižvelgta į kruopštumą.

Savotiškas garso takelio pasirinkimas sudaro dvejopą įspūdį. Puikūs žymaus repo atlikėjo Jay-Z muzikiniai kūriniai skamba žavingai, bet jie kartu ir gadina visą praeito amžiaus pradžios grožį. Filme galima išgirsti vos vieną muzikinę kompoziciją, artimą tam laikotarpiui, kai visi likusieji - Jay-Z, Lanos Del Ray ir kitų atlikėjų kūriniai sukelia tam tikrą agoniją, pagalvojus dėl tokio literatūrinio kūrinio pateikimo. Jeigu buvo nuspręsta pasirinkti vizualiai modernų filmo pateikimą, tai kūrėjai bent garso takeliui galėjo pasirinkti kūrinius, labiau priartinančius prie istorinio laikotarpio, kuriame vyksta veiksmas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Šiam filmui surinktas įspūdingas aktorių žvaigždynas savo tikrąjį potencialą, deja, atskleidžia silpnai. Kaip ir ankstesniuose režisieriaus filmuose, aktoriams parinkti personažai yra taiklūs, tačiau pačių veikėjų pateikimas yra klaikus. Pagrindinio veikėjo atlikėjas, talentingasis Leonardas Di Caprio, kuris jau yra bendradarbiavęs su Bazu Luhrmanu juostoje „Romeo ir Džuljeta“, neatskleidžia savęs. Pastebimi vos keli momentai, kuriuose Getsbis – kaip dievybė, bet didžiojoje dalyje juostos jis atrodo lyg „užspaustas“ savyje, jam trūksta vaizduojamo veikėjo auros.

Didžiausią nuostabą viso filmo metu kelia australas Joelis Edgertonas, vis labiau įsitvirtinantis Holivude. Jis filme yra puikus antagonisto pavyzdys, visi kiti aktoriai sunkiai sugeba prilygti jo charizmai. Grubus ir negailestingas, švelnus ir seksualus, emocionaliai sutrikęs ir laimingas – toks yra šis visokeriopai žavus veikėjas.

Seniai matytas didžiuosiuose ekranuose ir išsiilgtasis Tobey‘is Maguire‘as silpnai, netgi pilkai pateikia savo veikėją. Žinoma, jo personažas nėra esminis šioje istorijoje, tačiau būtent jis pasakoja nepaprastą gyvenimo istoriją ir apie pažintį su Getsbiu, todėl toks šaltas dušas iš jo pusės – didžiausia aktorių kolektyvo pasirinkimo paslaptis.

Moterų gvardiją papildo dvi labai talentingos aktorės. Deja, Carrey Mulligan šiame filme atrodo pernelyg uždara, net būtų galima teigti, jog tai yra vienas blogesnių jos pasirodymų karjeroje. Sunku patikėti jos jausmais, todėl tuo pačiu nesuprantama, kaip ji sugeba pakerėti tiek vyrų. Visai kas kita yra lengvo būdo Islos Fisher personažas – koketė, žavinga, gyvenimu spinduliuojanti moteris.

Apskritai, kaip jau anksčiau buvo paminėta, Luhrmanas susikviečia puikiausius aktorius, tačiau neleidžia jiems deramai pasireikšti, todėl bendras ir galutinis rezultatas visada yra silpnokas. Dėl to gana gaila, kadangi kiekvieno aktoriaus meistriškumas, leidžiant jam atsiskleisti, bet kokiam filmui suteiktų didybės.

Verdiktas

„Didysis Getsbis“ – tai vizualaus grožio kelionė po XX amžiaus pradžios Niujorką, pristatytą amerikiečių klasiko Frensio Skoto Ficdžeraldo kūrinio motyvais.

Filmas, turintis aibę puikių, bet neatskleidusių savo potencialo aktorių (išskyrus Joeli Edgertoną, sukūrusį tikrą asmeninį šou), pernelyg šiuolaikinę muzikinę palydą bei, mano galva, klaikiai atskleistą rašytojo viziją, lieka tik dar vienu bandymu perkelti kultinį kūrinį į didžiuosius ekranus. Deja, išskyrus vizualinę pusę, šį bandymą galima laikyti nevykusiu.

Bendras vertinimas: 6/10

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Forumo teatrui Europos įvertinimas už pilietiškumą, saugumą ir gynybą (2)

Berlyno saugumo konferencija laikoma vienu didžiausių Europos saugumo ir gynybos renginių, o jos...

Maltiečiai kviečia į asmenukių iššūkį socialiniuose tinkluose: Be Jūsų Nebūtų Mūsų (3)

Pasidaryti asmenukę su savo močiute, seneliu ar kaimyne iš laiptinės ir paskelbti šią nuotrauką...

Vilniaus Balsių progimnazijoje – šimtas amatų pasitinkant Lietuvos valstybingumo jubiliejų

Lietuviai nuo seno garsėja darbštumu. Mūsų valstybės augimas ir klestėjimas visada rėmėsi...

Vilnietę ištiko šokas: viešajame transporte pamačiau besimasturbuojantį vyrą (226)

Taip jau išėjo, kad vakarykštį ketvirtadienio vakarą teko užsibūti darbe. Nors ir turėjau...

Jaudinančiu laišku tėtis kreipiasi į tautiečius pagalbos – paaukoti sūnaus kovai su smegenų augliu (23)

Mano sūnui reikia pagalbos kovoje su retu smegenų augliu Teodorui iškart po Kalėdų sueis dveji....

Top naujienos

Arūnas Milašius. Seimas nesusilaikė ir surengė mini mokestinę reformą (41)

Nors dar ne taip seniai skambėjo pažadai, kad mokesčiai nebus didinami, tačiau Seimas nesusilaikė...

Nėščią kontrolierę pribloškė Pranckiečio kabinete išgirsta pastaba (411)

Liepą dukrytės susilaukusi lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė į darbą nešasi...

Medikų sąjūdis prašo valdančiųjų didinti algas jau dabar: kitaip mūsų netenkina (126)

Prieš Seimui priimant galutinį sprendimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo ( PSDF )...

Kaimas prieš kaimą: taip žiauriai nužudyto žmogaus dar nebuvo matę (29)

Daugybę metų tebesitęsiantis konfliktas tarp Dieveniškių ir Poškonių kaimo jaunimo baigėsi...

Ekonomistas įvertino kitų metų biudžetą
 (20)

Nors perteklinis kitų metų biudžetas rodo tam tikrą atsakingumą, numatytos priemonės nepadės...

Mirtini spąstai: už pavojingos pramogos slėpėsi netikėta priežastis (8)

Neseniai buvo išplatinta žinia apie laipiojimu itin aukštų pastatų stogais pagarsėjusio kino...

Seimas po pateikimo pritarė, kad Lukiškėse turi stovėti Vytis (382)

Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuris nurodytų – sostinės Lukiškių...

Įvertino Mockaus sandorį: jis – neįprastas (17)

Vienam turtingiausių šalies verslininkų Dariui Mockui nusprendus perleisti nekilnojamojo turto (NT)...

Pagrindinės taisyklės ieškančioms tobulo palto

Kai reikia įsisupti į ką nors šilčiau, nei odinis švarkelis ar jaukus šalikas, man pasidaro...

Seimas pritarė kitų metų valstybės biudžetui papildyta 14.20 val. (145)

Antradienį Seimas galutinai pritarė 2018 m. valstybės biudžeto projektui.