Taigi, nenuostabu, kad pasaulyje vyraujant tokioms nuotaikoms, Lietuvoje mes vis dažniau išgirstame kalbų apie pilietinės visuomenės trūkumą. Bet ar dažnai įsiklausome į politikų kalbas ir palyginame jas su atliekamais darbais?
Lietuvoje jau turime pirmąsias pilietinės visuomenės užuomazgas
Malonu regėti, kad pilietinės visuomenės užuomazgos Lietuvoje stiprėja ir įgauna vis didesnį pagreitį. Esu tikras, kad būtent ji leis mums iš fatalistinės masės, manančios, kad visada viskas yra nuspręsta ir savo gyvenimą reginčios kaip plaukimą pasroviui, virsti į egalitarinę bendruomenę, ieškančią visiems priimtino sprendimo. Kad taip gali įvykti, vilties suteikia žmonės, kurie rinkosi prie Seimo tada, kai Viktoras Janukovyčius ketino surengti antiteroristinę operaciją ir išvaikyti „Maidano“ aktyvistus, mitinguotojai, kurie nepabūgo susirinkti prie Rusijos ambasados ir pasmerkti Vladimiro Putino agresiją prieš Ukrainą.
Šiuose pavieniuose įvykiuose dalyvavo ne pavieniai žmonės, o ištisi šimtai. Lietuviai, lenkai, ukrainiečiai ir rusai parodė savo valią ir pagarbą demokratinėms vertybėms bei žmoniškumui. Esu tikras, kad tai puikus Lietuvoje besivystančios pilietinės visuomenės įrodymas.
Vis dėlto, greta šių puikių pavyzdžių norėtųsi išskirti vieną judėjimą, kuris pastaruoju metu įgauna vis labiau struktūruotą formą ir tikėtina, kad netrukus gali išaugti į sėkmingą NVO, besirūpinančią mūsų visų gerove. Kalbu apie „Patriotinių programuotojų“ judėjimą, kuris Lietuvoje tapo plačiau žinomas po „Dembavoje“ įvykusios kraupios jaunos merginos žūties. Išprievartauta mergina buvo gyva sudeginta automobilyje, nors ir mėgino prisikviesti pagalbą. Ši skaudi istorija visada išliks priminimu, kad sistema toli gražu ne visada suveikia, ir ne kiekvienas, išoriškai panašus į žmogų, yra vertas žmogaus vardo. Tąkart „Patriotiniai programuotojai“ ėmėsi veiksmų ir sukūrė programėlę, leidžiančią nustatyti žmogaus, kuriam reikalinga pagalba, buvimo vietą. Gražiausia ne tai, kad jauni mūsų tėvynės patriotai ėmėsi veiksmų, o tai, kad šis poelgis nebuvo pavienis aktas.
Nauja „Patriotinių programuotojų“ idėja
„Patriotiniai programuotojai“ ir toliau tęsia savo misiją bei stiprina Lietuvos valstybę. Šįkart jaunieji specialistai ėmėsi netgi dviejų projektų, galinčių apsaugoti žmonių gerovę. Bendradarbiaudami su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, jaunieji programuotojai kuria centralizuotą tyrimo eigos stebėsenos informacinę sistemą bei skambučių išklotinių analizės sistemą.
Pirmojo projekto tikslas yra sudaryti kuo geresnes sąlygas tyrėjams, tiriantiems bylas. Šiandien Lietuvoje tyrėjui vienu metu tenka tirti iki trisdešimties bylų, o susitvarkyti su tokiu milžinišku darbo krūviu yra ne tik didelis iššūkis, bet ir jėgų švaistymo priežastis. Dalį problemų galima išspręsti modernizuojant sistemą, ir būtent tokius sprendimus siūlo „Patriotiniai programuotojai“. Jaunuolių kuriamoje programoje numatomos tokios funkcijos kaip priminimas apie artėjantį bylos terminą bei galimybė stebėti visą tyrimo eigą. Sėkmės atveju tikėtina, kad ši sistema sujungs Lietuvos komisariatus su prokuratūra, teismais bei kitomis bylos nagrinėjime dalyvaujančiomis institucijomis. Visa tai sukurtų geresnes sąlygas nusikaltimams narplioti.
Antrasis projektas - telefoninių sukčių skambučių išklotinių analizės sistemos sukūrimas. Šiandien nusikaltėliai tampa vis „išmanesni“. Nuolat girdime istorijas apie stambias sumas, apgaule išviliotas iš Lietuvos gyventojų. Tokio pobūdžio nusikaltimai irgi tampa nemažu iššūkiu tyrėjams. Skirtingi operatoriai pateikia skirtingas išklotines. Policijos pareigūnams neretai tenka analizuoti iki dešimties puslapių to paties numerio išklotinių.
Džiugina ne tik optimistiškas ekspertų vertinimas, kad įdiegus programą tyrėjų darbo efektyvumą bus galima padidinti 20 proc., bet ir tai, kad šie sprendimai, pateikiami jaunų Lietuvos specialistų, valstybei nekainuos nė cento. Atsižvelgiant į skylėtą biudžetą, tokios iniciatyvos mūsų šaliai yra itin svarbios ir reikalingos.
Tai kurgi problema?
Jeigu mes turime profesionalų, norinčių savo idėjomis ir ekspertinėmis žiniomis prisidėti prie mūsų visų gerovės kūrimo, tai kur tada glūdi problemų šaknys? Situacijos problemiškumą didina tai, kad mūsų valstybėje itin trūksta mechanizmų, leidžiančių įsisavinti pilietinės visuomenės teikiamą naudą.
Mano minimu atveju „Patriotiniams programuotojams“ bus sudėtingiausia ne sukurti programas, o jas įdiegti į sistemą. Įvairios teisinės kliūtys virsta dideliu iššūkiu. Būtent todėl dalies politikų kalbos apie būtinybę kurti pilietinę visuomenę kartais atrodo naivios. Kol sistemoje stigs mechanizmų įsisavinti žmonių kuriamiems sprendimams, tol pilietinė visuomenė bus tik sąvoka, o ne realybė.
Dar daugiau. Jeigu neatsiras įrankių įsisavinti piliečių teikiamiems sprendimams, pilietinės iniciatyvos gali virsti tik nauja lobizmo forma. Tai nėra absoliutus blogis, nes bent jau būtų geriau artikuliuojami visuomenės interesai, tačiau nepasiimtume visko, ką galime gauti iš tėvynę mylinčių žmonių, o aplaidumas ilgainiui sukeltų beviltiškumo jausmą, kuris imtų žlugdyti pačią pilietinės visuomenės idėją.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!