„Norėčiau pasidalinti tėvams svarbia, aktualia tema. Neseniai buvo paskelbti sąrašai vaikų, kurie buvo priimti į mokyklas. Mūsų šeima šiais metais taip pat pildė prašymą per Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapį – dėl vaiko patekimo į I gimnazijos klasę.
Labai įdomus niuansas, kad sistemoje iki paskutinės dienos prašymo statusas buvo „priimta“. Negavome pranešimo, kad trūksta kokių duomenų/informacijos ar panašiai. Tik iš Gabijos gimnazijos (į kurią ir buvo teiktas prašymas), jau priėmimo protokole, sužinojome, kad nepatekome. Kodėl nepatekome – nenurodyta.
Mokykla priklauso pagal deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvename Tarandėje). Kadangi buvome įsitikinę, kad jei pretenduojame į mokyklą, kuri priskirta pagal gyvenamąją vietą, į ją ir pateksime – į kitas mokyklas prašymai nebuvo teikiami.
Klausimas, kam tada yra toks mokyklų teritorinis paskirstymas, jei jis neveikia realybėje? Kaip yra vykdomas sprendimų priėmimas? Kodėl neprašoma tikslinti duomenų, o tik oficialiame dokumente sužinoma, kad „ne“?
Kur skaidrumas? Kas tada patenka į mokyklas? Ir kas toliau? Neturime mokyklos, o ar pagrindinis mokslas nėra privalomas? Esame pasimetę šioje situacijoje ir prašome žiniasklaidos pagalbos!“ – rašė moteris.
Savivaldybės atstovai paaiškino, kokia tvarka priimama į mokyklas ir, kad nepatekus galima pildyti papildomus prašymus.
„Kaip numato Vilniaus savivaldybės tarybos patvirtinta priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas tvarka, pirmiausia į sostinės mokyklas priimami vaikai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje. Be eilės priimami:
1. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, priklausantys mokyklos aptarnavimo teritorijai;
2. Sunkią judėjimo negalią turintys vaikai ir vaikai, kurių bent vienas iš tėvų turi sunkią judėjimo negalią, o jų deklaruota gyvenamoji vieta patenka į mokyklos, nepritaikytos judėjimo negalią turintiems asmenims, aptarnavimo teritoriją;
3. Lietuvos diplomatų, grįžusių į savivaldybės teritoriją iš darbo užsienyje, vaikai;
4. Lietuvoje dirbančių užsienio valstybių diplomatų vaikai;
5. Lietuvos krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į savivaldybės teritoriją, vaikai, priklausantys mokyklos aptarnavimo teritorijai;
6. Toje pačioje įstaigoje dirbančių mokyklos darbuotojų vaikai;
7. Toje pačioje mokykloje pradinio ugdymo programą baigę ir pageidaujantys mokytis 5-ojoje klasėje vaikai;
8. Toje pačioje mokykloje pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (8-ąją klasę) baigę ir pageidaujantys mokytis 9-ojoje (I gimnazijos) klasėje vaikai;
9. Toje pačioje mokykloje pagrindinio ugdymo programą baigę ir apsisprendę tęsti dalykų bei dalykų modulių mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą vaikai;
10. Reemigrantų vaikai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta buvo išregistruota iš Lietuvos, tačiau tėvai kartu su vaikais apsisprendė grįžti gyventi į Lietuvą;
11. Įvaikinti vaikai, globotiniai ir rūpintiniai, kai jų tėvų (globėjų, rūpintojų) deklaruota gyvenamoji vieta priklauso mokyklos aptarnavimo teritorijai;
Šių kriterijų neatitinkančių vaikų prašymai patenka į pirmumo eilę, kurios tvarka sudaroma pagal žemiau išvardintų kriterijų suteikiamų taškų sumą:
1. Neįgalių tėvų vaikams skiriamas 1 taškas;
2. Vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų, o kitas yra miręs, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu arba kai teismo sprendimu vienam iš tėvų apribotos tėvystės teisės, skiriamas 1 taškas;
3. Dvynukams, trynukams ir kitiems daugiavaisio gimimo vaikams, kai jie priimami kartu, skiriami 2 taškai;
4. Daugiavaikių šeimų vaikams, kai tėvai pateikia daugiavaikės šeimos faktą įrodančius dokumentus, skiriamas 1 taškas;
5. Toje pačioje mokykloje priešmokyklinio ugdymo grupę lankiusiems vaikams, kai jie priklauso mokyklos aptarnavimo teritorijai, skiriamas 1 taškas;
6. Vaikams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta ir bent vieno iš tėvų deklaruota gyvenamoji vieta priklauso mokyklos aptarnavimo teritorijai daugiau nei 6 metus, skiriami 4 taškai;
7. Vaikams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta ir bent vieno iš tėvų deklaruota gyvenamoji vieta priklauso mokyklos aptarnavimo teritorijai ne mažiau kaip 2, bet ne daugiau nei 6 metus, skiriami 2 taškai;
8. Vaikams, kurių vieno iš tėvų ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra mokyklos aptarnavimo teritorijoje naujai įsigytame (iki 2 metų) būste, kai pateikiamas tai įrodantis dokumentas, skiriami 2 taškai;
9. Vaikams, kurių broliai ir/ar seserys prašymo pateikimo metu mokosi toje pačioje mokykloje ir toliau tęs mokymąsi joje, skiriamas 1 taškas;
10. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, kurie nepriklauso mokyklos aptarnavimo teritorijai, skiriama 0,5 taško.
Kai šių kriterijų suteikiamų taškų vienodą sumą surenka keli vaikai, pirmumas suteikiamas ilgiau mokyklos aptarnavimo teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiems mokiniams, po to mokiniams, kurių broliai ir/ar seserys mokosi toje pačioje mokykloje, po to vaikams, kurie deklaruoti mokyklos aptarnavimo teritorijoje mažiau nei 2 metus, po to vaikams, deklaruotiems arčiausiai mokyklos.
Pagrindinio ugdymo programa yra privaloma, todėl visiems vaikams sudaroma galimybė mokytis 1–10 klasėse. Vilnius yra suskirstytas į teritorijas, kurių kiekvienai priskirta mokykla. Mokyklą, į kurios aptarnavimo teritoriją patenka deklaruota gyvenamoji vieta, būtina nurodyti pildant prašymą, tačiau taip pat palikta teisė nurodyti ir kitas pageidaujamas mokyklas.
Iš viso galima pasirinkti ne daugiau 3 mokyklų, iš kurių viena privalo būti ta, kuri priskirta pagal teritoriją. Jei kvietimas mokytis neatėjo arba jeigu prašymą tėveliai pavėlavo užpildyti per pagrindinį priėmimo laiką, birželio 10–12 dienomis būna galima teikti pakartotinį prašymą, pasirenkant ugdymo įstaigą iš visų mokyklų, kuriose liko laisvų vietų. Daugiau informacijos apie priėmimo tvarką ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus galima rasti svietimas.vilnius.lt“, – teigiama savivaldybės komentare.
