aA
Kažkur interneto platybėse perskaičiau puikų vidurio amžiaus krizės apibrėžimą: tai laikas, kai nežinai, iš tėvų ar iš vaikų sulauksi didesnės šunybės. Ne, mano tėvai tikrai nėra pašėlę senukai. Ir vaikų keliami rūpesčiai tokie visai normalūs. Vis dėlto jaučiuosi, lyg būčiau pakliuvusi į spąstus...
Asociatyvioji nuotr.
Asociatyvioji nuotr.
© Shutterstock

Taigi, artėja tas gražus pusės amžiaus jubiliejus. „Širdyje dar ne ruduo“: trečioji dukrelė dar pradinukė, darbai pačiame įkarštyje, o romantiškas vakaras su nuosavu vyru virpina širdelę nė kiek ne mažiau, nei prieš gerą dvidešimtmetį. Tiesiog gyvent ir žvenk. Tik laiko ir jėgų džiugesiui lieka vis mažiau ir mažiau.

Prieš kelis metus sunki liga tėtį paguldė į lovą. Pusmetį pagal grafiką su sese važinėjom į ligoninę: maitinom, prausėm, mėginom iš naujo mokyti vaikščioti. Tuo pačiu reikėjo pasirūpinti ir tėvų ūkiu: karvyte, bulvių nukasimu, daržų sutvarkymu, žolės pjovimu ir kitais reikalais. Jau kokį dešimt metų įkalbinėjom tėvus mažinti apsukas, atsisakyti gyvulių, pasaugoti save, bet vietoj to būdavome apšaukiami tinginiais.

Kaip paklusnios dukrelės išprašydavom savo vyrų bent kas antrą savaitgalį „paarti“ kaime, kad tik tėveliai būtų laimingi. Ir į pajūrį savaitgaliui išsprukdavom vos ne paslapčiom, kaip nusikaltę mokinukai, pasiruošę gauti pylos už nevartytą šieną ir nenuravėtą daržą. Nesinorėjo skaudinti tėvų, bet manau, kad jau tada reikėjo pasakyti tvirtą „gana“.

Kai tėtis sirgo, mama nesitraukė nuo jo lovos ir nyko akyse. Ji meldė vienintelio – kad tik jis išgyventų. Ir kai atėjo laikas priimti sprendimą, ką darom toliau, mama net nesudvejojusi apsisprendė vežtis jį namo. Nemėginom perkalbėti, nors turėjom visokių abejonių... Surėmėm pečius, savo jėgom ir gerų žmonių padedami pritaikėm namus ligoniui tiek, kiek galėjom, kiek sugebėjom.

Vos ne su pykčiais įkalbėjom pagaliau parduoti karvę, dirbamą žemę išnuomoti, bet šiltnamis, daržas ir didžiulis kiemas su griūvančiom tvorom ir nuolatinio karpymo reikalaujančiom gyvatvorėm, ir lyg ant mielių augančia žole – liko . Ir toliau kiekvieną savaitgalį važiuojam pas tėvus. O kai tik leidžia galimybės, lekiam ten ir vidury savaitės. Stengiamės aprūpinti viskuo, kuo tik galim. Bet to neužtenka.

Akivaizdu, kad pagyvenusiam, krūvą savų ligų turinčiam žmogui gulinčio ir nelabai realybę suvokiančio ligonio slaugymas yra per didelė našta. Bet mama net girdėti nenori apie kokią nors ateinančią pagalbą. Ji nenori įsileisti į namus jokio svetimo žmogaus. Jau net nekalbu apie slaugos namus. O mes jau kojų nepavelkam...

Pastebiu, kad mamai vis sunkiau ir sunkiau dėlioti mintis. Ji pervargusi. Kai pasiūlau jai išvažiuoti – kad ir į parduotuvę ar susitikti su kokia sena drauge – ji tik apšaukia mane, kad ne tas jai rūpi. Visi mėginimai suorganizuoti vizitą pas psichologą baigėsi fiasko.

O užuot tą laiką, kai mes perimame rūpestį tėčiu, praleidusi poilsiui, mama sekioja visur iš paskos ir vis kritikuoja, vis bamba, kad ne taip darom, kad nieko nesuprantam. Pirmus metus tylėjau, antrus dantis sukąsdavau, kad nepasakyčiau ko atgal, trečiais metais jau atsikirsdavau, o dabar tiesiog neištyliu ir vis dažniau pradedu šaukti.

Myliu savo tėvus. Gerbiu juos. Bet toks gyvenimas veda į susinaikinimą. Santykiai šeimoje įsitempę lyg styga. Nutolau nuo savų vaikų. Mano šeimos gydytoja vis dažniau pagrūmoja piršteliu ir rašo receptą po recepto. Suprantu, kad toliau taip tęstis negali. Nepaisydamos mamos protestų, mudvi su sese pradedame ieškoti pagalbos.

Kreipiamės į seniūnijos socialinį skyrių, į gydymo įstaigą. Deja, atrodo, kad integrali pagalba (dienos socialinė globa ir slauga namuose) gražiai atrodo tik šią veiklą viešinančiuose straipsniuose. Mums kol kas nepavyko sulaukti tokios. Seniūnijos socialinė darbuotoja tik šnipštelėjo, kad nesitikėkite kažko: jei ateis, tai tik prie lovos pasėdės, gal malkų atneš (mama nepraleido pro ausis šitos pastabos ir iš karto pareiškė, kad ta pati padėjėja naktį sugrįš ir likusias malkas išsineš, pakeliui prigriebdama ir kirvį, nes žinos, kur kas padėta).

Bet mums bet kokia pagalba dabar atrodo aukso verta. Pateikėme prašymą, laukiame, kol jį apsvarstys. Gal ateis eilė. Jei dar reikės...

Labai maloni Valstybinės ligonių kasos darbuotoja pakonsultavo, kad mūsų įstatymai numato sunkiems ligoniams ambulatorinių slaugos paslaugų teikimą namuose, kai apmokamas ne tik vienas per mėnesį gydytojo vizitas, bet taip pat ir visa eilė slaugytojos paslaugų. Skambinam į sveikatos centrą, kurio pacientu tėvelis buvo daugiau nei trisdešimtmetį, bet lankėsi ten labai retai. Išgirstame atsakymą, kad nors lėšos ir numatytos, nėra personalo, kuris teiktų šią paslaugą. Labai atsiprašo ir vėl palieka mus su savo problemomis, o tėtį – su gresiančiomis pragulomis.

Belieka ieškoti privačiai paslaugas teikiančios slaugytojos padėjėjos ar įmonės. Teks paaukoti vaikų būrelius ir kaip nors apmokėti šias paslaugas. Tik nežinau, ar mano vyras ir vaikai galvoja taip pat.

Tėvai viską daro dėl vaikų. Vaikai viską daro dėl tėvų. Tik nei vieni, nei kiti nesijaučia laimingi. Kaip išeiti iš šio užburto rato? Tikiu, kad nesu viena tokioje situacijoje. Juk yra tūkstančiai žmonių, kurie prižiūri savo ligotus tėvus, tuo pačiu augina vaikus ir sugeba rasti balansą gyvenime. Pasidalinkite savo istorijomis. Leiskite ištrūkti iš to užburto rato ir susigrąžinti viltį, kad gyvenimas, nors ir nelengvas, gali būti džiugus, kupinas meilės, santarvės ir harmonijos.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(162 žmonės įvertino)
4.6914

Laiškai tėčiui parodė, kokie dalykai vaikams svarbiausi: tai nesikeičia net suaugus

Lapkritį „Delfi“ skaitytojai siuntė laiškus tėčiui – ką norėtų pasakyti, bet nespėjo ar...

Skambučio iš nepažįstamos konsultantės sulaukęs vyras nustebo: kam duodame savo duomenis (26)

Visi žinom, kaip įkyri nenorimi skambučiai. Bet kyla ir kitas klausimas – ar jie leistini?

Dėl mamos sprendimo kenčia dvi šeimos: kiekvieną laisvą minutę – lėkte į kaimą (117)

Kažkur interneto platybėse perskaičiau puikų vidurio amžiaus krizės apibrėžimą: tai laikas,...

Moksleivė išsisakė švietimo ministrui: mums užduoda labai daug namų darbų ir čia dar ne blogiausia (142)

Rašiau laišką Švietimo ministrui Algirdui Monkevičiui. Dabar dalinuosi juo ir su kitais...

Vilniaus „Akropolyje“ dirbanti moteris – apie nebijančius koronaviruso: o kas čia dėjosi savaitgalį (90)

Prekybos ir pramogų centrai – vietos, kuriose galima tikėtis didžiausių žmonių srautų. Per...

Top naujienos

Peržengta riba: pagal sergamumą koronavirusu esame jau treti Europoje (59)

Lietuva peržengė dar vieną grėsmingą ribą. Jeigu pirmosios pandemijos metu džiaugėmės, kad...

Skvernelis: nėra to lūžio, reikės svarstyti kitas priemones (327)

Lietuvoje nemažėjant naujų koronaviruso atvejų skaičiui, laikinai premjero pareigas einantis...

Sergamumo kreivė vėl kyla: blogėja situacija ligoninėse ir globos namuose daugiausia mirčių Kauno ir Šiaulių apskrityse (4)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

Trys sunkieji kovos su COVID-19 ginklai, kurių nenaudoja Lietuva: ką kitos šalys daro kitaip (383)

Lietuvoje nauji užsikrėtimai koronavirusu kasdien skaičiuojami tūkstančiais. Nepaisant to, ne...

Kritikos periodas tęsiasi: Prezidentūra turėjo priekaištų ir Bilotaitei papildyta kandidatės komentaru (208)

Prezidentui Gitanui Nausėdai po susitikimo su kandidate į vidaus reikalų ministres Agne Bilotaite...

COVID-19 nustatytas dar vienam Seimo nariui (13)

Koronaviruso infekcija susirgo dar vienas parlamentaras – liberalas Romualdas Vaitkus.

Paskelbti pasaulio miestai, kuriuose pragyvenimas šiemet pabrango labiausiai

Gyvenimas didmiestyje, kartais pareikalauja ypač didelių išlaidų, ypač jeigu tas didmiestis –...

Rekordinis naujų atvejų skaičius: per parą užsikrėtė 2450 žmonės, mirė 17 žmonių lapkritį užsikrėtimų COVID-19 išaugo keturiskart (460)

Skelbiami nauji duomenys dėl koronaviruso Lietuvoje. Per praėjusią parą patvirtintų naujų...

Seime – du klausimai, kurie nulems darbą ateityje (50)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen prieš Seimo posėdį sakė tikinti, jog pasiūlymas...

Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į kalbas apie galimą incidentą Astravo AE: testavimai bus tęsiami (2)

Po Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos „Ekodom“ pranešimo, kad Astravo AE galimai...

|Maža didelių žinių kaina