Šios abejonės kilo pasirodžius žinomo kriptografo Deno Bernstaino darbui apie skirtingus sveikųjų skaičių daugybos metodus. D.Bernstainas taip pat pasiūlė skaičiavimo architektūrą, kuri, informacijos apsaugos ekspertų nuomone, galėtų sukurti įrenginį, “nulaužiantį” 1024-bitų raktą. Toks įrenginys iš laisvai parduodamų elektroninių komponentų kainuotų 1 milijardą dolerių. Palyginimui, sukurti šiuolaikinį JAV palydovą-šnipą kainuoja 2 milijardus JAV dolerių.

Panašių sistemų kūrimu, L.Greeno ir jo vienminčių nuomone, gali užsiimti specialiosios JAV tarnybos, labiausiai išsivysčiusios Vakarų Europos valstybės, Rusija ir Kinija. Tokiu būdu, labiausiai paplitusios informacijos apsaugos technologijos, tokios kaip “HTTPS”, “SSH”, “IPSec”, “S/MIME” ir “PGP” gali tapti neefektyvios, kadangi jose praktiškai nenaudojami ilgesni nei 1024-bitų raktai. Taigi, bet kokia informacija, perduodama internetu, galėtų pakliūti į įvairių šalių spec. tarnybų rankas. Vienintelis būdas to išvengti – pradėti naudoti ilgesnius raktus, ne trumpesnius nei 2048-bitų.