Vertinimų yra įvairių, bet vis daugiau nepasitenkinimo Europos Parlamente kelia prieš kelias dienas pasiektas susitarimas tarp Briuselio ir Londono, kai iš esmės buvo patenkinti D. Britanijos iškelti reikalavimai ES. Kai Londonui buvo suteiktos privilegijuotos galimybės apriboti socialines lengvatas atvykėliams, atsiriboti nuo euro ir neprisidėti prie glaudesnės ES integracijos.
Kas ir ko turi bijoti?
Vis dažniau skamba teiginiai, kad ne ES turi bijoti D. Britanijos pasitraukimo iš bendrijos, o D. Britanija turi bijoti likti tik ES kaimyne, praradusia teisę naudotis ES ekonomine erdve.
Ir ekonomistai, ir stambusis Didžiosios Britanijos verslas perspėja, kad pasitraukimas iš ES sukeltų didelę riziką Jungtinės Karalystės ekonomikai, įmonės gali persikelti į ES, kad galėtų laisvai naudotis ES rinka.
Išstojus iš ES tikėtis privilegijų nebereiktų. D. Britanijai tektų sudaryti prekybos sutartis su ES valstybėmis ir ne tik su jomis. Jei D. Britanija neprisijungtų prie Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA), kuriai priklauso Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas ir Šveicarija, tektų įvesti muitų sistemą. Narystė EFTA taip pat yra mokama.
O Londono Sitis nebijo?
Europos centrinis bankas jau perdavė žinią D. Britanijai ir pasauline finansų sostine laikomam Londono Sičiui: išstojate iš ES, Sitis netenka prieigos prie vieningos ES rinkos. Ši Europos centrinio banko žinia reiškia, kad ES kurtų savo „Sitį“ (pavyzdžiui, Frankfurte), kad galėtų kontroliuoti piniginius srautus, turėtų reikiamą informaciją apie teroristų finansavimą ir didelę finansinę naudą iš „Sičio“ veiklos.
Artėjant referendumui susvyravo sterlingo kursas. Ir nereikia būti finansų analitiku, kad suprastum, kas vyks su svaru, jei britai pasitrauks iš ES.
D. Britanija turėtų nepamiršti, kad išstojimas iš Bendrijos reikštų finansinės ES paramos pabaigą visose ES srityse pradedant infrastruktūros plėtra (keliai, tiltai, uostai) baigiant moksliniais tyrimais.
D. Britanijai tai būtų didelė papildoma finansinė našta.
Privilegijos nuo 1984-ųjų
D. Britanija yra viena iš didžiausių ES ir pasaulio ekonomikų. Nuskambės paradoksaliai, bet prieš daugiau kaip 30 metų D. Britanijos ekonomika tarp 10 tuometės Bendrijos narių buvo viena iš silpniausių.
1984 metais D. Britanijos premjerei M. Tetcher pavyko susiderėti su ES, kad dalis Jungtinės Karalystės sumokėtų lėšų į ES biudžetą grįžtų D. Britanijai. Tai yra vadinamasis rebate, kai visos ES valstybės kasmet sumoka D. Britanijai nuo 4 iki 6 milijardų eurų. Pavyzdžiui, 2011 metais D. Britanija sumokėjo į ES biudžetą 13,8 milijardo eurų, susigrąžino 3,6 milijardo, 2014 metais – net 6 milijardus eurų.
Reitingai ar valstybė?
Kritikos strėlės pirmiausia lekia į D. Britanijos premjerą: niekas D. Cameronui nesuteikė teisės rizikuoti savo valstybės likimu vardan vidinių politinių žaidimų. Ikirinkiminiai pažadai surengti referendumą dėl išstojimo iš ES išdalyti siekiant pergalės rinkimuose. O dabar pažadus reikia vykdyti.
Iškart prisimenamas Europos Komisijos pirmininko J. C. Junckerio aforizmas: „Visi mes žinome, ką daryti, bet nežinome, kaip būti perrinktiems po to, kai tai padarysime.“
Bet kas svarbiau – reitingai, politinė karjera ar valstybės ateitis?
ES piliečiai bus rūšiuojami?
Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos posėdyje kolega iš Ispanijos kirto dar stipriau: „Cameronas nuėjo per toli. Didžioji Britanija elgiasi nesąžiningai. Ji visada tik naudojasi viskuo, kas jai naudinga. Britams labai patinka laisvo žmonių ir kapitalo judėjimo teisė, kai kalbama apie nuosavybės pirkimą Ispanijos salose, tačiau jie iš karto neigia šią teisę imigrantams ir žmonėms, atvykusiems dirbti į jų šalį, ir nenori jiems suteikti tokių pačių garantijų, kaip savo piliečiams“.
Kolega iš Ispanijos teisus: iki šiol D. Britanija priešinasi Darbuotojų komandiravimo direktyvai, nes nenori taikyti tokių pat standartų dirbantiesiems, kaip kitos ES šalys. Kam taikyti direktyvą, kai atvykėliai iš kitų, ne tokių turtingų ES valstybių, gaudo vištas, dirba kitus paprastus, menkai mokamus darbus vergiškomis sąlygomis? Kaltinami imigrantai, kad „per brangūs ir per daug nori“, bet kad jie dirbdami juodus darbus taip pat kuria bendrąjį vidaus produktą – nutylima.
Aistras kursto ir informacija, kad Jungtinė Karalystė rengia įstatymą, kuris leistų diskriminuoti ES piliečius iš kitų valstybių: esant identiškam išsilavinimui, gebėjimams ir patirčiai, pirmenybė būtų teikiama D. Britanijos piliečiams. Kurioje dar ES valstybėje ES piliečiai įstatymu skirstomi į antrarūšius ir pirmarūšius?
Valdininkų armija ir teritorinis vientisumas
D. Britanijai pasitraukus iš ES ir premjero D. Camerono, ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderio N. Faradžo lauktų dar keli „nemalonumai“.
Dešimtys tūkstančių aukštas pareigas užimančių ir gerai apmokamų britų pagal valstybėms narėms priklausančias kvotas dirba Europos teisingumo teisme, Europos Parlamente ir Komisijoje, Europos centriniame banke, Audito rūmuose ir kitur. Visiems tektų grįžti namo.
Valdininkų armija yra smulkmena palyginti su galimu neigiamu Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos požiūriu į Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES. Juolab kad škotams referendumas jau pažadėtas.
Ar privilegijos ir yra ES reforma?
Privilegijos gadina ne tik žmones, bet ir valstybes. Dar 2011 metais D. Britanija su D. Cameronu priešakyje vetavo Bendrijos sutartį, turinčią padėti išspręsti euro zonos skolų krizę, ir taip išsaugojo privilegijas Londono Sičiui.
Tuomet D. Cameronas teigė, kad jam reikėjo rinktis arba sutartį be deramų garantijų svarbiai D. Britanijos finansinių paslaugų industrijai, arba jokios sutarties. Jau tuomet buvo aiškiai parodyta, kad ES, euro zonos likimas Londonui nerūpi. Svarbu privilegijos. Ir Londono Sitis.
Šiandien D. Britanijos reikalavimai ES (kurie iš esmės patenkinti) pristatomi kaip ES reforma. Tai yra britams – privilegijos, o ES – mažesnė integracija ir vidinės įtampos.
Ant atskirų valstybių privilegijų sunku sukurti tvirtą ES, galinčią veiksmingai ir savalaikiai reaguoti į šios dienos iššūkius.
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Gal tai yra gera pradžia kalbėti ir vadinti daiktus savais vardais. Artėjantis referendumas D. Britanijoje skatina įvertinti realią buvimo ES naudą, privalumus ir trūkumus ypač toms valstybėms narėms, kurios dėl nacionalinių politikos nesėkmių linkusios kaltę suversti ES.
D. Britanijos politikų iššauktas referendumas gali tapti skaudžia pamoka britams. Ir neįkainojama pamoka visiems politikams, jog vardan asmeninių politinių ambicijų negalima rizikuoti visos šalies perspektyva.