Pusės metų politikų, ekspertų, investuotojų darbas nuėjo šuniui ant uodegos, nors dar prieš dieną buvo tikimasi, kad Europos energetinio saugumo strategijai bus pritarta.
A. Saudargo parengtos rezoliucijos nepalaikė ir jo kolegos Europos Parlamento konservatoriai, nors Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas balsų dauguma buvo pritaręs parengtai rezoliucijai.
Oficialiai teigiama, kad tokį Parlamento sprendimą lėmė priimta pataisa, nukreipta prieš skalūnų dujų gavybą.
Nei Europai, nei Lietuvai nėra gerai, kad Energetinio saugumo strategija trypčioja vietoje. Be solidarumo, be gilesnės ES valstybių energetinės integracijos, be kalbėjimo vienu balsu su trečiosiomis šalimis sunku įsivaizduoti vieningą energetikos politiką ir didesnį energetinį saugumą.
Gilėjanti įtampa tarp ES ir Rusijos siunčia rimtą signalą kuo skubiau sukurti visiškai sujungtą, integruotą ir sukrėtimams atsparią energetikos sąjungą. Ir tam būtina naudoti visas priemones, taip pat ir vietos išteklius – atsinaujinančius energijos šaltinius, iškastinį kurą, naujausias technologijas.
Tenka apgailestauti, kad iki šiol nebuvo imtasi veiksmų politiškai remti tas valstybes nares, kurios ir toliau nori naudoti ar vystyti branduolinę energetiką.
Manau, kad ne skalūnai kalti, jog Europos Parlamentas nepritarė rezoliucijai dėl Europos energetinio saugumo strategijos. Yra kitų priežasčių.
Rusijai nenaudinga, kad tradiciniu būdu išgaunama nafta ir dujos pasaulyje nebebrangsta dėl tų pačių skalūnų dujų gavybos. Rusijai nereikia, kad Europoje įsibėgėtų skalūnų dujų gavyba. O Rusijos gamtinių dujų vis dar labai reikia kai kurioms didžiosioms ES valstybėms.
Skalūnų dujos Europoje tampa tik didžiųjų valstybių energetinių interesų žaidimo korta.