Tas kylantis nerimas lenda po oda siūlomo modelio, kuris daug kam virstų tryliktomis palūkanomis, idėjos autoriams ir konstruktoriams. Jie nori įrodyti, kad jų siūloma nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarka yra geriausia, kas galėjo būti sugalvota. O kurie nesutinka – tiesiog „nesupranta matematikos“. Vis dėlto, matematika, panašu, yra ne šioje pusėje.
Pirma, bandoma įrodyti, kad dabar galiojantis NT [apmokestinimo – red.] modelis yra „išbuožinimo“, o siūlomas naujas – geresnis, nes visuotinis.
Kad ir kaip bandytum apversti faktus, nuo 1,5 savivaldybės NT medianos pradedamas skaičiuoti mokestis visuotinumu nekvepia. Jei sakoma, kad iš visų reikia surinkti infrastruktūrai, tai negi pigesniame būste gyvenantiems žmonėms nereikia mokyklų ar šaligatvių?
Nevisuotinį mokestį keistų toks pats nevisuotinis ir dar prastesnio dizaino mokestis. Dabar galioja progresinis tarifas brangiam turtui, kurio neliks mainais apmokestinant vidurinę klasę ir dar netolygiai, o pagal didžiulius skirtumus skirtingose savivaldybėse. Bus painu ir neefektyvu.
Dar mėginama aiškinti, kad naujai apskaičiuojamas mokestis padės kažkaip sureguliuoti rinką. Štai praėjusią savaitę „Lietuva kalba“ laidoje NT brokerė, TS-LKD Kauno skyriaus narė, teigė, kad naujas NT mokestis padės iškraustyti pensininkus iš per didelių būstų, nes, neva, negerai, kai 600 m2 name gyvenantis pensininkas negali jo išlaikyti ir prašo šildymo kompensacijų, o tai „daug kainuoja valstybei“.
Čia svarbu priminti, kad šildymo kompensacijoms gauti yra reikalingas pajamų-turto testas. Laikai, kai kompensacijos skriejo į kairę ir į dešinę, tikiuosi, nebegrįš.
Taip pat naujuoju įstatymu paliekamos plačios išimtys pensininkams ir kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms dėl NT mokesčio mokėjimo, taip kad, jei čia buvo tikslas „iškraustyti pensininkus iš didelių būstų“, tai naujas NT įstatymas tikrai jo nespręs. Suprantu, kad, jei kada nors Lietuvoje ateisime iki Londono varianto, kuriame didžiuliai namai yra išpirkti Artimųjų Rytų magnatų ir stovi nenaudojami, o tiems žmonėms, kurie ieško kur gyventi, dramatiškai mažėja iš ko rinktis, turėsime bėdą. Bet dabar – senjorų kraustynių skatinimas nėra reikalingas.
Kuriamas ir kitas mitas – kad visi mokestiniai pakeitimai daromi, jog, grubiai tariant, tankų daugiau nusipirkti būtų galima.
Tiesa daug skurdesnė. Iš jau dabar galiojančio NT mokesčio gyvenamajam būstui šiemet planuojama surinkti beveik 12 mln. eurų, kitąmet – 14 mln. eurų. Jei būtų įvestas naujas NT mokesčio modelis ir visam turtui numatytas minimalus 0,05 tarifas, visoje Lietuvoje būtų surenkama 9,5 mln. eurų.
Jei visgi savivaldybės nustatytų didesnius tarifus, būtų surinkta daugiau, tik kiek daugiau – horoskopų objektas. Esu įsitikinęs, kad 1 proc. tarifas visam kitam turtui, įskaitant sodus ir garažiukus, būtų drakoniškas. Net ir tokiam turtui nusistovėtų daug mažesni tarifai ir tai bendro biudžeto surinkimo nepadidintų.
Priminsiu, kad komercinio turto apmokestinimas padeda savivaldybių biudžetus papildyti 116 mln. eurų – daug reikšmingesne suma. Aš papildomai pasiūliau, kad tradicinėms religinėms bendrijoms priklausantis komercinis turtas neturėtų išimties ir taip pat būtų apmokestinamas, nes dabar nebuvo. Matysime, ar Seimas ryšis.
Ir dar šiek tiek apie horoskopus ir pinigus. Vilniaus miesto meras dviejuose interviu iš eilės pateikė štai tokią citatą: „Vilniuje mes esame pasiskaičiavę – jeigu taikytume minimalų tarifą 0,05 proc. pirmajam būstui (o Vilniaus atveju 70 proc. Vilniaus gyventojų net nemokėtų to mokesčio, o mokėtų tik tie, kurių būsto vertė didesnė nei 90,9 tūkst. eurų) ir 1 proc. kitam būstui, žmonėms, kurie turi daugiau negu vieną NT vienetą (kad ir kas tai būtų – ar butas, ar garažas, ar sodo namelis) tai mes papildomai prie dabar surenkamų 56 mln. eurų iš komercinio NT galėtume surinkti 90 mln. eurų per metus. Tai leistų mums pastatyti 7 darželius, 4 mokyklas, nusitiesti ne vieną kilometrą gatvių ir padaryti miestą dar patogesnį.“
Ne tokia matematika, mere. Vilnius dabar jau surenka 56 mln. eurų iš komercinio turto ir surinks dar daugiau, jei komercinis turtas bus labiau apmokestinimas su Seimo ir taip pat savivaldybės valia. Iš jo jau, tikiuosi, ir darželiai, ir mokyklos statosi.
Jei naujas NT mokestis įsigaliotų ir mero žodžiai apie tarifus išsipildytų, Vilnius iš gyvenamojo būsto galėtų surinkti 1 387 405 eurus (apmokestinant visą nekomercinį NT 0,05 proc. tarifu skaičiuojant nuo 1,5 savivaldybės medianos) ir dar 39 352 128 eurus už visus kitus butus, garažus, sodo namelius ir kitą turtą (apmokestinant 1 proc. tarifu).
Bet ar reikia ir sąžininga būtų visą kitą nekomercinį turtą apmokestinti po 1 proc.? Žinant kaitrą nuomos rinkoje, sodo namelių ir garažų savininkų aktyvumą, 1 proc., spėju, nebūtų, nebūtų ir tų papildomų 40 mln. eurų. Antraip turėtume dar 15 proc. paaugusias nuomos kainas ir nežabotus, bet teisingus sodininkų protestus prie savivaldybės.
To 1 proc. mokesčio greičiausiai nebūtų ir dėl to, kad Vilniaus rajonas, tikėtina, nustatytų visai nedidelius tarifėlius ir Vilniaus miestas, nenorėdamas dar labiau paskatinti miesto kraustymosi fenomeno (kai miestiečiai kraustosi į „pasienio terasas“ Vilniaus rajone, o dirba mieste ir kiekvieną rytą užkiša mašinomis gatves), būtų priverstas žiūrėti į kaimynus ir tarifų taip pat neužkelti.
Ir net jei vilniečiai mokėtų tokį drakonišką mokestį, už 40 mln. eurų 7 darželiai, 4 mokyklos ir ne vienas kilometras gatvių nesigauna. Už 40 mln. eurų išeitų 3 mokyklos be darželių ir kilometrų, o jei mano spėjimas apie tarifus pasitvirtintų – ir dar mažiau.
Apibendrinant, pradėjus apmokestinti būstą nuo 1,5 medianos būtų užkabinti asmenys, kurie, pavyzdžiui, 150 tūkst. eurų mokestinės vertės bute Vilniuje gyvena ne iš prabangos siekio, o ieškodami tvaraus sprendimo sau ir savo šeimai. Dažnai bankui įkeistame būste.
Gyvenamasis būstas apskritai nėra kažkoks nenaudojamas kapitalas. Jis negeneruoja pasyvių pajamų, jis yra visiškai pagrįstas žmogaus noras turėti uždirbtą turtą. Būtent dėl to turėtų būti neapmokestinamas.