Pasaulyje gausėja tartum stichiškų, bet ir kurstomų, inspiruojamų smurto veiksmų.
Iškilmingos valstybinės Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės turėjo įsiutinti jo budelių palikuonis. Kas dabar saugos Vanago paminklą Antakalnio kapinėse ar jo atminimo lentą Klaipėdoje nuo kokio nors Titovo? Gal Noreikos vardas – konkreti neapykantos akcija – tik veiksmų pradžia?
O ar saugos žuvusiųjų prezidento Jono Žemaičio-Vytauto paminklą prie Krašto apsaugos ministerijos? Ten yra bent kariškių, atsiras ir telefonas psichiatrui.
Problemą sukelia revanšistinis ir nestabdomas neosovietinės neapykantos laisvei, tiesioginės politinės neapykantos kurstymas. Taikinys –senieji laisvės kovotojai, liudytojai. Pagarba jiems erzina. Nestabilūs individai neatlaiko ir imasi smurto veiksmų. Organizuoto ar saviraiškos – maža distancija. Provokacijos yra užkrečiamos, todėl civilizuota visuomenė turi suvokti savo atsakomybę.
Sudaužytą lentą derėtų saugoti kaip būsimą muziejaus eksponatą. Posovietinė Lietuva, 2019 metai. Kryptinga propagandinė veikla, ir tariamai ligonio akcijos pavidalu grįžtantis raudonasis fašizmas.