Pasaulio banko duomenimis, korupcija yra didžiausia kliūtis bet kurios šalies ekonominei ir socialinei plėtrai. Deja, Lietuvos pozicija Europoje, vertinant korupcijos paplitimą, yra žemesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Lietuva įvertinta 60 balų, kai vidurkis yra 66. Pavertus balus praradimais Lietuvos visuomenei, šie, kai kurių tyrimų duomenimis, gali siekti iki 4 mlrd. Eurų kasmet. Labiausiai korupcijos pažeistomis sritimis, tyrimų duomenimis, yra sveikatos apsauga, įstatymų leidyba, teisingumo arba teismų sistema. Prie šių sričių pastaraisiais metais prisidėjo pandemijos valdymas. Čia esame viena mažiausią skaidrumą užtikrinančių Europos šalių.
Esame vidutiniokai pagal korupcijos riziką gynybos srityje, šioje srityje pernelyg didelė pirkimų dalis yra įslaptinama ir taip, dangstantis nacionalinio saugumo interesais, paliekamos landos korupcijai krašto apsaugos sistemoje.
Pripažįstama, kad korupcija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ji trukdo valstybės ekonominiam proveržiui, tai viena pagrindinių skurdo ir atskirties bei nekokybiškų viešųjų paslaugų priežasčių. Korupcinėmis schemomis daromas poveikis politinei sistemai ir tai kelia grėsmę šalies saugumui.
2016 metais ėmėmės beprecedenčių kovos su stambiąja korupcija priemonių – parengtas ir priimtas Civilinio turto konfiskavimo įstatymas, kuris leidžia persekioti, surasti ir paimti turtą, įgytą iš korupcijos. Įteisinta analitinė žvalgyba, kuri mūsų teisėsaugai leidžia kovoti ne tik su pasekmėmis, bet ir priežastimis – analizuoti labiausiai pažeidžiamas sritis. Sugriežtinta atsakomybė už stambius korupcinius nusikaltimus, numatant vietoje buvusių itin menkų baudų realias laisvės atėmimo bausmes.
Deja, pastaraisiais metais Vyriausybė iš esmės atsisakė antikorupcinės darbotvarkės, stambios korupcijos bylos toliau stringa teismuose, o iš korupcijos, organizuoto nusikalstamumo įgyto turto atsisakoma ieškoti. Net į Aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas pretenduojantys kandidatai, klausiami Seime, negali įvardinti atvejo, kad už stambią korupciją kas nors būtų nuteistas.
Griežtas atsakas korupcijai yra esminė šalies bei jos žmonių klestėjimo ir saugumo sąlyga, todėl kartu su Demokratų frakcijos kolegomis inicijuoju siūlymus, kurie leistų sustabdyti mūsų šalies praradimus ir raginu Vyriausybę sugrąžinti realią antikorupcinę darbotvarkę. Pavyzdžiui, Civilinio turto konfiskavimo įstatymui teikiu siūlymą, kad daugiau valstybės tarnybų galėtų užsiimti būtent nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimu – be policijos, Finansinių tyrimų tarnybos siūlau dar įtraukti Specialiųjų tyrimų tarnybą, muitinę, Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Tam, kad atsirastų drąsa skirti įstatymu jau numatytas dideles baudas ir net laisvės atėmimą stambios korupcijos dalyviams, teismuose turi įvykti pokyčių. Manau, kad teismams atsikratyti etikečių, jog jie, nagrinėjant bylas, neretai veikiami įtakingų, turtingų proceso dalyvių, padėtų Tarėjų instituto įvedimas, teismų veiklos skaidrinimo ir savivaldos stiprinimo, skaidrios teisėjų atrankos. Svarbu apsaugoti apie korupciją pranešančius asmenis, esu pateikęs siūlymą, kad teisinių paslaugų išlaidos įtakingų grupuočių persekiojamiems pareigūnams, pranešėjams būtų kompensuotos.
Būtina ryžtis susigrąžinti praradimus ir pasiekti, kad bylos nestrigtų tesimuose, kad padariusiems sunkius korupcinius nusikaltimus būtų taikoma griežta teisinė atsakomybė, ypatingai tais atvejais, kai korupcinius nusikaltimus daro žmonės, kuriems suteikta teisė veikti valstybės vardu.