Daugiau nei vienu krūviu dirbantys mokytojai neslepia, kad neuždirba 1400 eurų į rankas ir tai yra realybė, kad ir kaip ją bandytų užpudruoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, manipuliuodami skaičiais bei pasitelkdami įvairias atlyginimo skaičiavimo metodikas, kuriose patys nesusigaudo, išsisukinėja ir, kaip visada, tai daro su didele arogancija.
Deja, šiandien turime konstatuoti, kad labai svarbus Lietuvai dokumentas, numatantis švietimo politikos ateitį, į kurio sukūrimą ir pasirašymą buvo įdėta be galo daug tiek Darbo partijos, tiek ir kitų partijų bei mokytojų meilės ir pastangų, šiandien yra sužlugdytas, o paskutinę vinį į švietimo susitarimo karstą įkalė ne kas kitas, o patys už švietimo politiką atsakingi konservatoriai ir jų deleguoti ministrai.
Akivaizdu, kad šios partijos atstovai tiesiog pasinaudojo pedagogais. Tiek tada – kai buvo pasirašomas Susitarimas, tiek 2018 m., kai konservatorių lyderiai apsimetinėjo geraisiais samariečiais – žodžiais, kavos aparatais ir kruasanais demonstruodami paramą streikuojantiems mokytojams ir bandydami pelnyti jų palankumą artėjančiuose rinkimuose. Kai atėjo laikas vykdyti įsipareigojimus, konservatoriai ant mokytojų tiesiog nusispjovė.
Esant dabartinei situacijai Darbo partija laikosi nuomonės, kad visiškai nesvarbu, ar liekame Švietimo susitarimo dalyviais, ar iš jo išeiname. Žymiai svarbiau yra, kaip padėti mokytojams čia ir dabar. Todėl Darbo partijos frakcija Seime užregistravo pasiūlymą: 2024 metų Vyriausybės skolinimosi programoje atsisakyti galimybės skolinti 245 mln. eurų VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai – „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimui“, bei VĮ Turto bankui – ministerijų naujų pastatų statybai finansuoti, o atsiradusias laisvas lėšas skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos papildomiems asignavimams, mokytojų bei dėstytojų atlyginimams didinti.
Pirmasis projektas yra vadinamasis „ministerijų miestelis“, kurio įgyvendinimą tikrai galima būtų atidėti ateičiai, nes tai tikrai nėra prioritetinis valstybės klausimas. Antrasis projektas, dar vadinamas „e-tollingo“ sistema, vis nusikelia ir jo realaus įgyvendinimo termino nesimato. Kyla labai rimtų abejonių, ar apskritai jis gali būti įgyvendintas 2024 m., nes į Seimo darbotvarkę jau yra įtrauktas klausimas dėl minėtos sistemos įgyvendinimo nukėlimo dar metams. Tiek sistema, tiek ministerijų miestelis gali palaukti, akivaizdu, kad abu šie projektai yra ne tokie svarbūs, kaip švietimo sistemos problemos. Mokytojams atlyginimų reikia jau dabar, kad galėtų išmaitinti savo šeimas. Todėl manome, kad toks pinigų perskirstymas valstybės biudžete būtų socialiai teisingas ir sąžiningas.
Premjerė į kiekvieną pasiūlymą reaguoja, prašydama pinigų šaltinio. Tai štai jis. Papildomi 245 mln. eurų pedagogų atlyginimų kėlimui, kuriam tereikia pritarti Seimo posėdžių salėje.
Būkime sąžiningi patys su savimi, per 33 Lietuvos Nepriklausomybės metus Lietuvai nepavyko suteikti mokytojo profesijai tinkamo prestižo, o dabartinės valdžios moterų vyrai nusirito iki atviro pasityčiojimo iš pedagogų.
2018 metais dabartiniai valdantieji kvietė visus išgirsti mokytojus. Nuo to laiko praėjo 5 metai ir atėjo laikas patikrinti dabartinės valdžios klausą. Tai ar girdi mokytojus valdantieji?