Žinoma, svarbu įvertinti situaciją ir numatyti trumpalaikius žingsnius, tačiau to negana. Paradoksalu, tačiau akivaizdu – rezoliucijoje kalbama apie viską, išskyrus... Lietuvos gyventojus. Minima hibridinė ataka, kariuomenė, siena, sankcijos, informacinė kampanija, kreipimaisi į NATO ir Europos Sąjungą, tačiau kur vienas svarbiausių aspektų – patys migrantai? Kur dėsime nelegalus, kurie jau yra Lietuvos teritorijoje? Arba tuos, kurie dar pasirodys? Juk tai tiesiogiai paveiks mūsų žmones, kurie jau šiandien su dideliu nerimu stebi augančią įtampą ir visą menkai valdomą situaciją.
Žmonėms reikia ne skambių šūkių, bet konkrečių ir paprastų atsakymų, galinčių juos nuraminti. Kiek laiko planuojama statyti tvorą? Metus, dvejus, trejus? Ar ta tvora apsaugos mūsų pasienį? Kiek nelegalių migrantų per tą laiką pasieks Lietuvą, nepaisant visų rezoliucijų? Dešimt tūkstančių? Penkiasdešimt tūkstančių? Kur jie visi gyvens? Kas mokės už jų buvimą Lietuvoje?
Svarbiausia – mūsų žmonės
Seimo Darbo partijos frakcijos pozicija konkreti – nelegalūs migrantai, tarp kurių, ne paslaptis, gali būti ir žmonių su kriminaline praeitimi, net teroristų, turi būti įkurdinti kuo toliau nuo vietinių gyventojų. Lietuvos žmonių gyventojų interesai ir saugumas yra esminis dalykas. Ir mes, Lietuvos Respublikos piliečių išrinkti tautos atstovai, privalome atstovauti būtent jiems. Tokio požiūrio pasigendame ir šioje rezoliucijoje.
Yra ir daugiau rezoliucijos trūkumų, apie kuriuos būtina kalbėti. Teisės specialistai, tokie, kaip buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, beje, buvęs Tėvynės Sąjungos narys, sako, kad Vyriausybės siūlomos įstatymų pataisos galimai yra antikonstitucinės. Seimo rezoliucija, kurią šiandien svarstome, iš esmės siūlo Vyriausybei tai, ką ji ką tik jau pasiūlė Seimui. Todėl noriu paklausti – kas prisiims atsakomybę, jei sprendimai iš tiesų pažeis Konstituciją ir tarptautinius susitarimus dėl žmogaus teisių? Galbūt tai padarys valdančioji dauguma? Vyriausybė? Ar visas Seimas kartu?
Nerimą kelia ir skambus rezoliucijoje minimas siekis vykdyti informacinę kampaniją užsienyje. Nesu tikras, naivumas tai ar sąmoningas klaidinimas, neva besirengiantys per Lietuvą migruoti pabėgėliai sužinos ir supras, kad to daryti neverta. Ar tikrai tikime viskuo, kas parašyta rezoliucijoje? Ar tikrai tikime informacinės kampanijos užsienyje sėkme, ypač turėdami nesėkmingą pavyzdį čia, Lietuvoje. Kalbu apie Vyriausybės nesugebėjimą sėkmingai įgyvendinti vakcinavimo kampanijos. Ar jau pasimokėme iš šių klaidų?
Valdantieji kalba, kad nelegalūs pabėgėliai bus grąžinami į jų gimtąsias šalis. Ar tikrai tikime, kad šis siekis bus įgyvendintas? Tik priminsiu, kad iš Europos Sąjungos per 4 metus buvo išsiųsta beveik milijonas nelegalių migrantų. Tačiau vien į Graikiją per metus atvyksta panašiai tiek. Ar tikrai tikime, kad būsime gudresni ir sėkmingesni už visą Europos Sąjungą? Nepamirškime ir to, kad toks migrantų grąžinimas namo kainuos Lietuvai, patys jie juk nesusimokės už bilietus namo...
Taip pat be galo svarbu numatyti, kas šiuos pasiūlymus įgyvendins ir koordinuos? Vidaus reikalų ministrė? Su visa pagarba ministrei, man atrodo, kad jai jau dabar akivaizdžiai nelengva, o mes dar darbų norime pridėti.
Buvome teisūs
Gyvenimas mėgsta krėsti ironiškus pokštus. Kai 2016 metais Darbo partija kalbėjo apie nelegalios migracijos grėsmę, partijos, kurios šiandien sudaro Vyriausybę, sakė, kad mes perdedame, naudojamės žmonių baimėmis, kad nelegalių migrantų nėra. O tie, kurie yra, visai nebaisūs. Tuomet iš jų lūpų liejosi gražios kalbos ir skatinimas solidarizuotis, ištiesti pagalbos ranką. Dabar, 2021 metais, jų retorika pasikeitė, o akyse šviečia panika ir baimė, kurią savo sprendimais ir komunikacija perduoda Lietuvos gyventojams.
Taip, tai – krizė. Ir nors ši rezoliucija tik pirmas žingsnis, mes privalome kuo skubiau priimti sprendimus, pasiųsti žinią savo partneriams ir nedraugiškiems kaimynams, kad situacija būtų suvaldyta. Todėl, jeigu valdantieji nuoširdžiai tiki tuo, kas parašyta rezoliucijoje, ir pasimokė iš ankstesnių klaidų bei įvertino visus kylančius sunkumus, Darbo partijos frakcija nestabdys procesų ir balsuos už valdančiųjų pasiūlymus, reikalingus šios situacijos suvaldymui.
Tačiau mes atkreipiame dėmesį, kad šios rezoliucijos priėmimu ir tais keliais teisės aktų pakeitimais krizė nesibaigs. Reikia aiškios strategijos ir detalaus veiksmų plano. Ne tokio, kur A, B ir C reiškia tik kalbėjimą apie tvorą bei savivaldybes, bet tokio, kuris iš esmės ir visam laikui sustabdytų pabėgėlių antplūdį. Mes reikalausime iš Vyriausybės ne tik deklaracijų ir trumpalaikių planų, bet ir aiškaus veiksmų plano, kol krizė bus suvaldyta.