Su šia mūsų tautiečių, gyvenančių svetur, nuomone nesutikti negalima. Vis dėlto manau, kad darbo užmokestis ne visiems emigrantams yra svarbiausias veiksnys. Juk iš jų nemaža dalis yra sutaupę lėšų tam, kad galėtų pradėti didesnį ar mažesnį verslą, tačiau sąlygos verslo pradėjimui Lietuvoje yra nepalankios, ypač pradedantiems.
Be to, yra didelis pavojus, kad, pradėjus verslą, 58 kontroliuojančios institucijos, pasižyminčios aktyvumu verslą pradėjusių asmenų atžvilgiu, sužlugdys jį dar užuomazgoje, ir jų sunkiu darbo sukauptos lėšos bus prarastos. Todėl visų pirma, būtina sukurti palankias sąlygas naujai besikuriantiems verslininkams, atleidžiant juos nuo mokesčių mokėjimo tam tikrą laiką, per kurį jie galėtų „atsistoti ant kojų“.
Taip pat reikėtų peržiūrėti kontroliuojančių institucijų skaičių ir priimti ryžtingą sprendimą – sujungti artimas pagal darbo pobūdį, panaikinti besidubliuojančias ir iš dalies dirbtinai sukurtas. Manau, yra galimybė jas sumažinti perpus. Tai yra įvykdoma, tereikia politinės valios ir drąsos. Toks veiksmas būtų naudingas ne tik verslininkams, bet ir valstybei.
Neturėtumėte užmiršti jaunimo problemų. Jeigu nieko nedarysime, po tam tikro laiko galime turėti katastrofiškai didelę jaunimo bedarbystę. Todėl jau šiandien būtina skatinti verslininkus priimti į darbą ir jaunimą, kurie, paprastai, neturi patirties, todėl jiems žymiai sunkiau įsidarbinti. Vienu iš faktorių, skatinančių priimti jaunus žmones į darbą galėtų būti - pirmuosius dvejus metus juos atleidimas nuo pajamų mokesčių ir valstybės lėšomis privalomojo socialinio draudimo apmokėjimas.
Mano požiūriu, emigraciją galėtų sustabdyti ir paskatinti grįžti namo tautiečius nauja regioninė politika, kuri, beje, nauja būtų tik Lietuvoje. Senųjų ES šalių pavyzdžiu fabrikų steigimas rajonuose ir miesteliuose, 10 metų juos atleidžiant nuo pelno mokesčio ir taikant kitus mažesnius mokesčius, suteikiant valstybinės (savivaldybės) žemės sklypą, skiriant valstybės paramą gamybinei infrastruktūrai įrengti, į šalies ištuštėjusius miestelius ir kaimus sugrąžintų ,,gyvybę”.
Tačiau reikia daryti, o ne trypčioti, pirmiausia galvojant blogai - sumažės į šalies biudžetą surenkamos pajamos. Atsigavus regionų miestams ir miesteliams, pajamų surinkimo sumažėjimas gali būti tik trumpalaikis, nes naujų darbo vietų sukūrimas, skatina ekonomikos atsigavimą ir, savaime aišku, didina pajamų surinkimą į šalies biudžetą.