Nuolatinis šio reitingo lyderis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas atsilieka beveik dvigubai, o Kauno mero Andriaus Kupčinsko reitingas net 4 kartus mažesnis. Tačiau kol kalbame apie reitingus, nėra laiko domėtis Vilniaus skolomis ir kaip tai paveiks planus Lietuvai turėti eurą 2015 m.
Viešųjų ryšių gali pasimokyti net diktatoriai
Galbūt staigų Vilniaus mero populiarumą lėmė pasikeitusi tyrimo metodika? O gal tai, kad jį užsakė žiniasklaidos priemonė, kuri gauna užsakymų iš Vilniaus miesto savivaldybės? Rengti viešųjų ryšių akcijas mūsų meras moka labai profesionaliai. Vien ko verta miesto savivaldybės el. puslapyje patalpinta nuotrauka, kur jaunimo organizacijų nariai įteikia net du apdovanojimus A. Zuokui už geras idėjas.
Tokių viešųjų ryšių akcijų galėtų pasimokyti net Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas.
Tačiau kodėl esant tokiam aukštam Vilniaus mero populiarumui, kai vos ne penktadalis Lietuvos jį norėtų „matyti“ meru ir savo savivaldybėje, jo partijos „Taip“ reitingų visai nematyti? Kodėl geidžiamiausio Vilniaus mero žmona staiga taip atsainiai metė sutuoktinio vadovaujamą liberalią partiją „Taip“ ir atsidūrė pas socialdemokratus? Kyla labai daug klausimų, į kuriuos ne taip lengva rasti atsakymus.
Matyt, tai eilinė „piaro“ akcija, nukreipiant miestiečių dėmesį nuo tikrųjų Vilniaus miesto problemų.
Skolos grąžinamos, ir vėl bus skolinamasi iš naujo
Kol miestiečiai domisi mero reitingais, nėra laiko pakalbėti apie Vilniaus miesto skolos įtaką euro įvedimui.
Artėja labai svarbus miestui ir kiekvienam vilniečiui sostinės biudžeto tvirtinimas. Pirmą kartą per A. Zuoko ir jo suburtos koalicijos valdymo laikotarpį biudžete išryškinamas dėmesys skolų gražinimui – jų planuojama gražinti net 377 mln. litų. Švietimo, kultūros, aplinkos apsaugos ir net energetikos sričių darbuotojus ištiko šokas, kai jie sužinojo, kiek jų sritims yra sumažintas finansavimas.
Tėveliai neturėtų nustebti, jei antroje metų pusėje darželių ir mokyklų direktoriai paprašys jus sumokėti už elektrą klasių apšvietimui, edukacines priemones ar valytojų darbą. Neturėtų nustebti ir kiti gyventojai, jei kiemsargiai nustos pjauti žolę, šluoti šaligatvius ar nešvies gatvių stulpai, t.y., yra ta kaina, kurią tenka mokėti už ankstesnį švaistymą.
Nepaisant šių taupymo sumų, Vilniaus miesto skola vargu ar smarkiai sumažės. Didelę dalį biudžeto lėšų teks skirti naujiems įsipareigojimams - įvairioms įstaigoms ir įmonėms finansuoti, kurias įsteigė savivaldybė, jų jau daugiau kaip 400.
Reikėtų neužmiršti ir A. Zuoko plačia ranka dalintų piniginių „dovanų“ verslininkams, pvz., prie Vingio parko išdygsiančiam antrajam „Akropoliui“ panaikinta pareiga statyti viaduką bei sutvarkyti infrastruktūrą, o tai miestui kainuos apie 18 mln. Lt, ar buvusios „Skaiteks“ gamyklos vystytojams skirti beveik 6 mln. Lt.
Vyriausybė sušelpė Vilnių, nes nori euro
Neužmirškim, kad šiais metais vyks arši rinkiminė kova, rengiantis 2015 metų pradžioje vyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams. A. Zuokas ir jo koalicijos partneriai savo noru tikrai neatsisakys privilegijos švaistyti miesto pinigų.
Šiemet Vilnius atiduos daugiau skolų tik dėl to, kad Vyriausybė išsikėlė ambicingą tikslą 2015 m. įsivesti eurą, o Lietuvoje Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos bankas atkreipė Vyriausybės dėmesį į tai, kad savivaldybių skolos taip pat skaičiuojamos į valstybės skolą.
Taigi jei euras nebus įvestas, tai bus kaltos ne Seimo Pirmininkės kalbos, bet p. Zuoko negebėjimas tvarkytis Vilniuje. Ar tikrai tokio mero labiausiai nori Lietuva?